11 priežasčių, kodėl pasaulis 2015 metais tapo geresne vieta gyventi

Žiniasklaida šiemet nemažai rašė apie sudėtingus ir skaudžius procesus: karą Sirijoje, pabėgėlių krizę, galingą žemės drebėjimą Nepale, teroro atakas Prancūzijoje, šaudynes JAV ar potvynius Indijoje. „The Independent“ sudarė kitokį sąrašą, kuriame pabrėžiami dalykai, pavertę pasaulį geresne vieta.
Mokykla.
Mokykla. / „Scanpix“ nuotr.

JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas sakė: „Progresą turėtume matuoti ne pagal tai, kiek pertekliaus gavo tie, kurie ir taip turėjo daug, o pagal tai, kiek gavo tie, kurie turėjo labai mažai“. Būtent taikant šį kriterijų išskirti 11 svarbiausių pasaulio pažangos rezultatų.

1. Priartėta prie globalaus išsilavinimo

Balandžio mėnesį UNESCO išplatinta ataskaita rodo, kad per 15 metų vaikų, negalinčių gauti išsilavinimo mokykloje, skaičius sumažėjo nuo 100 milijonų iki 57 milijonų. 

Tai reiškia, kad žmonija jau pasiekė neįtikėtinų rezultatų – 9 iš 10 vaikų moka arba mokosi skaityti ir rašyti. Pasaulio banko teigimu, tik viena karta skiria žmoniją nuo to, kad visi pasaulio gyventojai turėtų išugdytus skaitymo ir rašymo sugebėjimus.

Tomo Montvilo nuotr./Pradinė mokykla Masindi regione
Tomo Montvilo nuotr./Pradinė mokykla Masindi regione

2. Nepaprastai skurdžiai gyvenančių žmonių jau mažiau nei 10 proc.

Nepaprastą skurdą kenčiančių žmonių skaičius sumažėjo iki 702 mln. 2015 metais (t.y. 9,6 proc. visų pasaulio gyventojų). 2012 metais tokių žmonių buvo 902 mln. (12,8 proc.).

Nepaprasto skurdo riba laikomas gyvenimas už mažesnę nei 1,9 JAV dolerio sumą per dieną. Planuojama, kad tokių asmenų pasaulyje visiškai sumažės jau 2030 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Indonezija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Indonezija

3. Daugiau nei bet kada žmonių turi galimybę naudotis internetu

Šiuo metu pasaulyje yra 3,2 mlrd. žmonių, kurie gali naudotis internetu. 2 milijardai jų gyvena besivystančiose pasaulio valstybėse. 2000 metais šie skaičiai siekė tik 300 ir 100 milijonų.

Tiesa, kol kas mažiau išsivysčiusiose valstybėse internetu gali naudotis tik kas dešimtas asmuo. Tuo metu besivystančiose – kas trečias. Išsivysčiusiose valstybėse internetu nuolat naudojasi 82,2 proc. gyventojų.

Per pastarąjį penkmetį Afrikoje internetu naudotis ėmė net 51 proc. daugiau žmonių. Daugumai naujųjų interneto naudotojų prieigą suteikia išmaniųjų telefonų populiarumas ir jų prieinamumas.

123rf.com nuotr./Nemokamas WiFi oro uostuose
123rf.com nuotr./Nemokamas WiFi oro uostuose

4. Milijonai žmonių tapo bankinės sistemos dalimi

Nuo 2011 iki 2014 metų net 700 milijonų žmonių atsidarė sąskaitas bankuose ir tapo modernios finansinės sistemos dalimi. Bankuose sąskaitų neturinčių žmonių skaičius sumažėjo net penktadaliu.

Tokiose valstybėse kaip Uganda, Dramblio Kaulo Krantas, Somalis, Tanzanija ar Zimbabvė dauguma naujų bankų klientų naudojasi mobilios bankininkystės galimybe.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Commerzbank“ bankas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Commerzbank“ bankas

5. Mirčių nuo AIDS skaičius mažėjo jau 15 metų iš eilės

Devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose AIDS buvo laikoma didžiausia grėsme žmonijai. 37 milijonai žmonių, šiuo metu pasaulyje gyvenančių su AIDS, jau gali tikėtis gydymo ir galimo ligos įveikimo.

41 proc. AIDS sergančių asmenų šiuo metu yra gydomi. Tai dvigubai didesnis skaičius nei 2010-aisiais. 2012-2014 metais užfiksuoti 2 milijonai naujų susirgimų, tačiau tai mažiausias skaičius per pastaruosius 15 metų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atsakinga meilė = prezervatyvas ir apsauga nuo AIDS
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atsakinga meilė = prezervatyvas ir apsauga nuo AIDS

6. Mirčių nuo maliarijos skaičius įspūdingai sumažėjo

Viena pavojingiausių ligų vadinta maliarija darosi vis lengviau įveikiama. Ją nešiojančių uodų kontrolę padėjo sureguliuoti įvairios priemonės: nuo specialių tinklelių iki beveik visame pasaulyje prieinamų purškalų.

Pietryčių Azijoje mirčių nuo maliarijos skaičius sumažėjo net 82 proc. Pietų Amerikoje – 72 proc., o Vidurio Rytuose – 64 proc. 

Dar 2000 metais nuo maliarijos mirė net 839 000 žmonių. 2015 metais šis skaičius sumažėjo iki 438 000. Tai reiškia, kad per penkiolika metų buvo išsaugota net 6,2 mln. gyvybių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nuo maliarijos miršta beveik du kartus daugiau žmonių nei manyta anksčiau
AFP/„Scanpix“ nuotr./Nuo maliarijos miršta beveik du kartus daugiau žmonių nei manyta anksčiau

7. Beveik sustabdytas poliomielito plitimas

Prieš ketvirtį amžiaus poliomielito plitimas buvo rimta problema. Kasdien šia liga susirgdavo 350 000 vaikų, o tūkstantis susirgusiųjų visam gyvenimui likdavo suparalyžiuoti.

Investavus 9 milijardus JAV dolerių ir paskiepijus 2,5 milijardo vaikų visoje planetoje šios ligos plitimui kelias buvo užkirstas beveik 99 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2017 metais ir paskutinė Afrikos valstybė – Nigerija – atsikratys susirgimų poliomielitu atvejų. Ši liga vis dar nesunaikinta Afganistane ir Pakistane, kur prevenciją stabdo politinis nestabilumas ir teroro grupuočių siautėjimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaikas Indijoje gauna vakciną nuo poliomielito
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaikas Indijoje gauna vakciną nuo poliomielito

8. Mažiau žmonių kentė badą

Nuo 2012 iki 2014 metų net 805 milijonai pasaulio gyventojų buvo priversti kęsti badą. Tiesa, per pastarąjį ketvirtį amžiaus šis skaičius susitraukė net 200 mln.

Tai reiškia, kad badą kenčiančių pasaulio gyventojų skaičius sumažėjo nuo 23,3 iki 12,9 proc.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tuo pat metu pasaulio gyventojų skaičius augo net dviem milijardais. Daugiau nei 50 proc. badaujančiųjų skaičių sumažino tokios valstybės kaip Nigerija ar Etiopija. 

„Scanpix“/AP nuotr./Moteris valgo mango vaisių savo namuose
„Scanpix“/AP nuotr./Moteris valgo mango vaisių savo namuose

9. Vis daugiau žmonių galėjo gerti švarų vandenį

Viena iš ryškiausių šių metų sėkmės istorijų – ženkliai sumažėjo žmonių, kurie priversti gerti nešvarų vandenį. Tokių šiuo metu pasaulyje vis dar yra 700 mln.

Tik Angola, Pusiaujo Gvinėja ir Papua ir Naujoji Gvinėja dar turi daugiau nei pusę gyventojų, geriančių tikriausiai užterštą vandenį. 1990 metais tokių valstybių buvo net 23.

E.Nichols nuotr./9. Geriamas vanduo bazinėje stovykloje
E.Nichols nuotr./9. Geriamas vanduo bazinėje stovykloje

10. Kūdikių mirtingumas mažėjo jau 43 metus iš eilės

Vis gerėjanti sveikatos apsauga ir higienos sąlygos, įveikiamos kūdikiams pavojingos ligos padėjo (vaikų iki 5 metų) mirčių skaičių sumažinti iki 6 milijonų per metus.

Skaičiuojama, kad nuo 2000-ųjų pavyko išgelbėti beveik 48 milijonų vaikų gyvybes.

„Fotolia“ nuotr./Verkiantis kūdikis
„Fotolia“ nuotr./Verkiantis kūdikis

11. Persilaužimas kovoje su žmogaus įtaka klimato kaitai

Trys svarbūs pasikeitimai vainikavo kovos su klimato kaita procesą. Pirmas, pats nesmagiausias – užfiksuotas temperatūros kilimo rekordas, o 2015-ieji metai tapo karščiausiais per kelis šimtmečius. Vidutinė temperatūra po industrinės revoliucijos laikų jau pakilo vienu laipsniu Celsijaus.

Antra, viena didžiausių pasaulio teršėjų – Kinija – vis labiau įsipareigoja pereiti nuo iškastinio kuro deginimo prie ekologiškų ir atsinaujinančių šaltinių naudojimo.

Trečia, Paryžiuje didžioji dauguma pasaulio valstybių pasiekė svarbų susitarimą, kuris padės stabdyti klimato kaitos procesą ir jo įtaką planetai.

NASA nuotr./Žemė iš TKS
NASA nuotr./Žemė iš TKS

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs