2000 metų rugpjūčio 12 dieną nutikusi tragedija tapo pirmu tikru iššūkiu naujajam Rusijos vadovui V.Putinui. Po to, kai buvo pavėluota suskubti į pagalbą „Kursk“ įgulai, kurį laiką netgi neigtas pats laivo paskendimo faktas, Rusijos visuomenė keikė atsakingus pareigūnus ir jiems įsakymus davusius valdžios atstovus.
Tuo metu tik 23 procentai rusų manė, kad valdžią padarė viską, kad išgelbėtų „Kursk“ įgulą. 2010 metais tokių rusų buvo jau 34 proc. Šiemet atlikta apklausa rodo, kad jau net 40 proc. mano, kad V.Putinas ir jo komanda padarė viską, kad išgelbėtų paskendusio povandeninio laivo įgulą, rašo „The Moscow Times“.
Rusija tuomet atmetė Vakarų valstybių siūlymus padėti ir tik vėliau pakvietė Nyderlandų ekspertus. Tuo metu Rusijos visuomenė kritiškai vertino tokį valdžios neveiklumą, tačiau dabar 28 proc. rusų pritaria tuometiniam sprendimui.
Vladimirui Putinui buvo atleista
V.Putinas padarė daug klaidų – gelbėjimo operacija buvo pradėta per vėlai, buvo atsisakyta kitų valstybių pagalbos, pats prezidentas atostogas Sočyje nutraukė tik praėjus penkioms dienoms po povandeninio laivo paskendimo.
„Jie turėjo reaguoti iškart. Tai buvo padaryta tik po keliolikos valandų nuo nelaimės signalo“, – teigė 55 aukų šeimas teisme gynęs advokatas Borisas Kuznecovas. 2007 metais B.Kuznecovas emigravo į JAV, baimindamasis Kremliaus keršto dėl publikuotos knygos „Jis nuskendo“.
„Jis nuskendo“, – pirmą kartą viešai pripažino V.Putinas, lankydamasis populiariaus JAV laidų vedėjo Larry Kingo laidoje. Šis lakoniškas prezidento atsakas, palydėtas paslaptingo šypsnio, suerzino Rusijos visuomenę, tačiau, panašu, ji jam atleido ir tai.
Pareigūnai nepripažino klaidų
Pasak įvykį tyrusio B.Kuznecovo, šalia sprogimą patyrusio „Kursk“ laivo buvo kreiseris „Petras Didysis“, kurio įgula girdėjo sprogimą ir vėliau išgirdo povandeninio laivo įgulos pagalbo signalus.
Daužymas į sieną tęsėsi iki rugpjūčio 14 dienos, kol deguonies užteko gyviems po sprogimo likusiems ir laive įkalintiems įgulos nariams. Tai paneigia vėlesnę ekspertų išvadą, kad likę įgulos nariai buvo gyvi tik aštuonias valandas ir jų išgelbėti buvo jau neįmanoma.
Daužymas į sieną tęsėsi iki rugpjūčio 14 dienos, kol deguonies užteko gyviems po sprogimo likusiems ir laive įkalintiems įgulos nariams. Tai paneigia vėlesnę ekspertų išvadą, kad likę įgulos nariai buvo gyvi tik aštuonias valandas ir jų išgelbėti buvo jau neįmanoma.
„Jungtinė Karalystė siuntė lėktuvą su gelbėjimui reikalinga įranga, tačiau jam buvo uždrausta įskristi į Rusijos oro erdvę. Norvegai siūlė pagalbą. Viskas buvo atmesta“, – apie Kremliaus abejingumą ir bandymą užglaistyti tragediją pasakojo B.Kuznecovas.
„Tikroji viso to priežastis buvo nenoras pripažinti, kad Rusija visiškai nepasiruošusi gelbėti savo žmones tokioje sudėtingoje situacijoje“, – konstatavo jis.
Skandalai užglaistyti
2001 metais povandeninio laivo korpusas buvo iškeltas iš Barenco jūros dugno. Po metų tyrėjai paskelbė, kad tragedijos priežastimi tapo torpedos detonacija.
Taip buvo atmestos sąmokslo teorijos apie „Kursk“ atakavusį JAV povandeninį laivą ar Antrojo pasaulinio karo laikų minos detonaciją, paslaptingą susidūrimą su dideliu objektu.
Kai kurie radikalai iki šiol mano, kad Rusijos povandeninį laivą paskandino JAV povandeninio laivo paleista raketa, tačiau jų kalbas griežtai užčiaupia ir pats V.Putinas.
115 įgulos narių kūnai buvo iškelti ir atpažinti, jie po mirties apdovanoti Rusijos valstybiniais ordinais už drąsą. Keli karinių pajėgų atstovai buvo atleisti.
Įgulos narių šeimoms buvo išmokėti 23 milijonai rublių (700 tūkstančių dolerių tuometiniu valiutų santykiu). Panašu, kad Rusija ima užmiršti šalį sukrėtusią tragediją ir atleisti V.Putino klaidas ir abejingumą.