Prieš politinį elitą nusistačiusio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ lyderis Luigi Di Maio po susitikimo su kraštutinių dešiniųjų Šiaurės lygos vadovu Matteo Salvini ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad koalicinė sutartis prezidentui Sergio Mattarellai bus nunešta „iki pirmadienio“.
Dokumento juodraštis jau buvo nutekintas. Jame – iš pažiūros fantastiniai ir sunkiai įgyvendinami pasiūlymai dėl ES sutarčių persvarstymo, valstybės skolos nurašymo, pensijų reformos ar mokesčių mažinimo.
Nenuostabu, kad sutartis dar dailinama. L.Di Maio irgi pripažino, kad dar reikia sulygti dėl „kelių smulkmenų“. Viena tokių detalių – kas taps naujuoju Italijos premjeru?
Portalas Politico.eu pasidomėjo, ką Italijai gali reikšti tokia populistų, kritikų vadinamų tiesiog „idiotais“, koalicija ir kas dabar bus.
Ką siūlo koalicija?
„Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir Šiaurės lygos koalicija taptų didžiausiu iššūkiu Briuseliui greta besitęsiančio chaotiško „Brexit“ proceso.
Pavyzdžiui, žiniasklaidai nutekintame susitarimo dėl koalicijos juodraštyje yra pasiūlymai derėtis su Europos Centriniu Banku dėl valstybės skolos skaičiavimo.
Šiuo metu Italijos viešoji skola siekia net 132 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – Europos Sąjungoje prastesnis tik Graikijos rodiklis. Palyginimui, Lietuvos valstybės skola pernai buvo kiek mažesnė nei 40 proc. BVP.
Juodraštyje taip pat žadama nustoti veržti valstybės diržą – kitaip tariant, liautis gyventi net ne taupant, o pagal galimybes. Be to, Roma norėtų peržiūrėti ES sutartis ir apriboti bloko galias.
Galiausiai dokumente tvirtinama, kad Rusija „nėra karinė grėsmė“. Abi populistinės partijos jau kuris laikas ragina atšaukti ES Rusijai dėl Krymo aneksijos taikomas sankcijas.
Tiesa, penktadienį paskelbtoje „Pokyčių vyriausybės sutartyje“ jau nebeužsimenama apie planus vienašališkai pasitraukti iš euro zonos.
Kaip arti susitarimas?
Politiniai žaidimai, žinoma, dar nesibaigė. Pavyzdžiui, gana iškalbinga tarptautinės įmonės UBS žinutė investuotojams, kuri buvo išplatinta ketvirtadienį.
„Labai jau ploną daugumą turi „Penkių žvaigždžių judėjimas“ ir Šiaurės lyga. Abi partijos labai skirtingos, tad negalima atmesti tikimybės, kad derybos paskutinę minutę sužlugs“, – rašoma laiške.
Tiesa, daugelis analitikų sutinka, kad „Penkių žvaigždžių judėjimo“ įkūrėjas Beppe Grillo buvo teisus, kai šią savaitę pareiškė: „Prireiks dar šiek tiek laiko, bet tai (koalicija) įvyks.“
Kas taps premjeru?
„Penkių žvaigždžių judėjimas“ Italijos parlamento žemuosiuose rūmuose laimėjo daugiau vietų nei Šiaurės lyga, todėl premjero postas turėtų atitekti būtent L.Di Maio vadovaujamai partijai. Tiesa, Šiaurės lyga pasilieka sau teisę vetuoti kandidatą.
- Favoritas: pagrindiniu pretendentu, žinoma, laikomas L.Di Maio. 31 metų politikas jau yra ėjęs Italijos parlamento žemųjų rūmų vicepirmininko pareigas, o „Penkių žvaigždžių judėjimui“ formaliai vadovauja nuo 2017 metų. Tiesa, Šiaurės lyga, regis, norėtų, kad vyriausybei vadovautų menkesnio rango figūra.
- „Ponas Wolfas“: Italijos spaudoje pastarosiomis dienomis dažnai minima „Penkių žvaigždžių judėjimo“ atstovo parlamente Alfonso Bonafede pavardė – esą būtent jis galėtų tapti premjeru.
„Scanpix“ nuotr./Alfonso Bonafede42 metų sicilietis, kuris yra artimas L.Di Maio sąjungininkas, Romoje žinomas kaip žmogus, efektyviai sprendžiantis problemas, todėl ir yra vadinamas „ponu Wolfu“ – tai užuomina į personažą garsiame Quentino Tarantino filme „Bulvarinis skaitalas“.
- Šešėlinis kardinolas: žiniasklaida Vincenzo Spadaforą vadina tyliuoju „Penkių žvaigždžių judėjimo varikliu“, strategu, ramiai dirbančiu užkulisiuose.
„Twitter“ nuotr./Vincenzo Spadafora44-erių parlamentaras iš Neapolio politinę karjerą pradėjo dar 1998 metais ir dirbo keliose centro kairiųjų administracijose. V.Spadafora jau yra parašęs autobiografiją, kurios pavadinimas: „Trečioji Italija: manifestas šaliai, kuri nestabdo“.
O kas atiteks Šiaurės lygai?
Trečiadienį kreipdamasis į šalį feisbuke, M.Salvini leido suprasti, kad Šiaurės lyga nori kontroliuoti įtakingą Vidaus reikalų ministeriją, dar žinomą kaip „Viminale“.
Įmanoma, kad pats M.Salvini užimtų vidaus reikalų ministro postą ir tuomet galėtų imtis Šiaurės lygos priešrinkiminių pažadų – gerokai sugriežtinti imigracijos taisykles.
Šiaurės lygai taip pat norėtųsi įtaisyti savo atstovą į Ekonominės plėtros ministeriją. Partija galėtų diktuoti prekybos politikos sąlygas, o M.Salvini – įgyvendinti pažadus dėl protekcionizmo.
Ar atsiklaus partijų narių?
Taip. Nuo penktadienio visą savaitgalį dėl koalicinės sutarties bus konsultuojamasis su abiejų partijų nariais. „Penkių žvaigždžių judėjimo“ atveju bus rengiamas balsavimas internete.
Koalicijos programa labai aštriai kalba apie migraciją ir apie ES, tad kairesnių pažiūrų „Penkių žvaigždžių judėjimo“ nariai gali ją atmesti.
Tiesa, kalbant apie „Penkių žvaigždžių judėjimą“, jo nariai gali tapti nemenka problema – partija per kovo rinkimus gavo beveik 11 mln. balsų, bet apie 20 proc. rinkėjų ankstesniuose rinkimuose balsavo už centro kairiųjų Demokratų partiją.
Koalicijos programa labai aštriai kalba apie migraciją ir apie ES, tad kairesnių pažiūrų „Penkių žvaigždžių judėjimo“ nariai gali ją atmesti. Jei taip nutiks, arba abi partijos bandys derėtis iš naujo, arba koalicijos nebus.
Koks prezidento vaidmuo?
Jei sutartį palaimins abiejų partijų nariai, jų vadovai dokumentą pristatys Italijos prezidentui Sergio Mattarellai.
Kaip Italijos konstitucijos ir šalies dalyvavimo tarptautinėse sutartyse garantas S.Mattarella gali pritarti ministrų kandidatūroms arba jas atmesti. Prezidentas taip pat gali blokuoti konkrečius koalicinės programos punktus, jei nusprendžia, kad jų įgyvendinimas šaliai būtų per brangus.
Galiausiai prezidentas gali net apskritai atmesti tokį koalicijos variantą ir pats paskirti vyriausybę. Taip anksčiau buvo pasielgta vieną kartą – 1953-iaisiais.
Jei viskas pavyks, kada vyriausybė pradės darbą?
Jei koaliciją palaimins S.Mattarella, premjeras galės pradėti rinktis ministrus. Maždaug po 10 dienų abejuose parlamento rūmuose būtų balsuojama dėl pasitikėjimo naująja vyriausybe.
Kas lauktų Italijos?
Be jokios abejonės, lauktų išties dideli pokyčiai. Bendra „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir Šiaurės lygos programa žada mažesnius mokesčius, didesnes išmokas bedarbiams, švelnesnę pensijų reformą, mažesnes valstybės išlaidas. Taip pat – kovą su mokesčių slėpimu.
Dėl migracijos, sandoryje numatoma, kad nelegalūs migrantai, esantys Italijoje, būtų sulaikyti, o maždaug pusė milijono atvykėlių būtų išsiųsti ten, iš kur yra kilę.
Jei tokia populistinė vyriausybė išsilaikytų visus penkerius kadencijos metus, abi partijos galėtų drauge iškelti kandidatą į prezidentus. Pastarasis greičiausiai irgi būtų euroskeptiškas ir pergalės atveju dar labiau pakeistų Italiją.
Kas lauktų ES?
Pirmieji ženklai gali pasimatyti jau labai greitai – birželį Europos Vadovų Taryba turėtų patvirtinti, kad sankcijos Rusijai paliekamos, tačiau Italijos populistai tokioms priemonėms griežtai nepritaria.
JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris balandį jau įspėjo Romą, kad „Italija negali vetuoti priemonių nesulaukdama rimtų pasekmių“.
„Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir Šiaurės lygos tandemas taip pat greičiausiai priešintųsi ambicingiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planams dėl euro zonos reformos.
