Kas įvyko? Nors D.Trumpas apie galimą JAV pajėgų išvedimą paskelbė jau pernai, sekmadienį Baltieji Rūmai dar sykį pranešė, kad prezidentas įsakė amerikiečiams kariams pasitraukti iš Sirijos šiaurės rytų – regiono, kuriame Turkija grasina surengti puolimą.
Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP pirmadienį dar patikslino, kad „perdislokuota“ tik apie 50-100 amerikiečių karių – jie atitraukti nuo šiaurinės Sirijos sienos su Turkija.
Tačiau kurdų pešmergų pajėgos, pagrindinės Vašingtono sąjungininkės kovoje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS), jau skambina pavojaus varpais.
Mat Turkija grasina pulti būtent kurdus, kuriuos laiko teroristais – antradienį turkų aviacija jau smogė į kelius taikinius, tiesa, ne Sirijoje, o Irake.
D.Trumpas, rodos, įsitikinęs, kad IS jau sutriuškinta. Tačiau ir pačių JAV ekspertai, ir europiečiai, ir aplinkinių šalių pareigūnai įspėja, kad tolesnėms pastangoms likviduoti džihadizmo židinius Sirijoje Amerikos prezidentas gali padaryti meškos paslaugos.
O humanitarinės organizacijos baiminasi dėl naujų smūgių civiliams šalyje, kur devintus metus vystantis pilietinis karas jau pražudė maždaug pusę milijono žmonių.
Kodėl Sirijos šiaurės rytai tokie svarbūs Vakarams?
Išties nemažas teritorijos rėžis Sirijos šiaurės rytuose, įsispraudęs tarp Turkijos šiaurėje ir pavojingų Irako dykumų rytuose, laikomas IS lopšiu. Čia džihadistai „užaugo“ ir 2015 metais per sieną su Iraku prasiveržė į Siriją.
Grupuotė ilgai pardavinėjo naftą iš užimtų telkinių Sirijos rytuose ir taip finansavo savo žudikišką puolimą – IS buvo užėmusi teritoriją, dydžiu prilygstančią Jungtinei Karalystei.
Paskelbtas „kalifatas“ gyvavo daugiau nei penkerius metus, kol galiausiai šįmet kovą prarado paskutinį Bagūzo kaimą rytinėje Eufrato upės pakrantėje visiškai netoli Sirijos ir Irako sienos.
Tūkstančiai sirų ir iš užsienio kovoti IS gretose atvykusių džihadistų, jų žmonų ir vaikų atsidūrė perpildytuose kalėjimuose bei sulaikymo stovyklose tuose pačiuose Sirijos šiaurės rytuose.
Viskas? IS nebeegzistuoja? Deja. Tiek JAV, tiek kitų kovos su IS koalicijos narių kariškiai įspėja, kad toli gražu ne visi grupuotės kovotojai įkalinti ar nukauti. Šimtai jų pasislėpę ir gali užuosti galimybę atnaujinti veiklą – tereikia vakuumo.
Kas apskritai kontroliuoja regioną?
Sirijos šiaurės rytus nuo Eufrato upės iki Irako sienos kontroliuoja šalies kurdų mažuma.
Kurdai, dažnai vadinami pasaulyje didžiausia valstybės neturinčia etnine grupe, daugiausia gyvena Turkijoje, Sirijoje, Irake ir Irane.
Kurdai per savo istoriją nuosekliai persekiojami, tačiau Sirijoje kairuoliškos kurdų grupės pasinaudojo pilietiniu karu ir išskaptavo savotišką autonominį enklavą, žinomą Rodžavos pavadinimu.
Jei specifiškiau, regioną karine prasme kontroliuoja Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) – 2015 metais iš palaido kurdų ir arabų kovotojų, kovojančių prieš Basharo al-Assado režimą, aljanso suburta grupė.
Amerikiečių sprendimu būtent mūšiuose užgrūdintos kurdų pajėgos prisiėmė didžiausią atsakomybę kovoje su IS.
Tačiau Turkijai SDF koncepcija nepatiko nuo pat pradžių – kaip ir JAV parama šioms pajėgoms. Mat didelę dalį šių pajėgų sudaro Liaudies apsaugos dalinių (YPG) nariai, o YPG artimai susijusi su Kurdistano darbininkų partija (PKK).
Ankaros vertinimu, PKK yra ne partija, o ginkluota grupė, kuri jau nuo 1984 metų rengia mirtinus išpuolius Turkijos teritorijoje, teigdama, kad kovoja už platesnę autonomiją šalies kurdų mažumai.
Tiek prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujama Turkijos vyriausybė, tiek didelė visuomenės dalis PKK laiko egzistencine grėsme šalies nacionaliniam saugumui ir teritoriniam vientisumui.
Nenuostabu, kad Ankara nuosekliai ir aršiai priešinosi JAV sprendimui apsiimti SDF pajėgų subūrimu, paruošimu kovoms ir apginklavimu.
Kodėl Turkija siekia surengti karinę operaciją?
R.T.Erdogano siūlomą Turkijos pajėgų įsiveržimą į Sirijos šiaurės rytus kūrena du pagrindiniai varikliai.
Pirma, Ankara, padedama turkų remiamų sirų sukilėlių – arabų, nori nustumti kurdų kovotojus toliau nuo Sirijos sienos su Turkija. R.T.Erdoganas vis kalba apie „teroristų koridorių“, kurį kurdai esą sukurtų palei pat Turkijos pietinę dalį.
Antrasis argumentas – vadinamoji „saugi zona“, į kurią galėtų sugrįžti sirai pabėgėliai. Turkija yra priglobusi net 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos – daugiau nei ES šalys kartu sudėjus.
Visuomenė vis labiau nepatenkinta vien faktu, kad šalyje gyvena tiek daug sirų. Turkijos pareigūnai aktyviai medžioja dokumentų neturinčius migrantus Stambule ir kituose didmiesčiuose, o R.T.Erdoganas vis kartoja rasiantis būdą išsiųsti pabėgėlius namo į Siriją.
Būtent toks oficialus Turkijos planuojamos „saugios zonos“ Šiaurės Rytų Sirijoje tikslas. Rugsėjį R.T.Erdoganas pristatė prieštaringai vertinamą ir net 27 mlrd. dolerių įkainotą projektą, pagal kurį 32 km ilgio juostoje Sirijoje būtų pastatyti 10 miestų ir 140 kaimų.
Turkijos pareigūnai aktyviai medžioja dokumentų neturinčius migrantus Stambule ir kituose didmiesčiuose, o R.T.Erdoganas vis kartoja rasiantis būdą išsiųsti pabėgėlius namo į Siriją.
Ten esą taip pat išdygtų mečetės, ligoninės, mokyklos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Turkijos prezidentas ragina tarptautinę bendruomenę padėti, bet Vakarų diplomatai kol kas labai atsargūs.
Kodėl D.Trumpas nori patraukti JAV karius?
Tuo tarpu D.Trumpo atsargiu nepavadinsi. JAV prezidentas jau senokai užsiminė norintis išvesti JAV karius ne tik iš Sirijos, bet iš viso Vidurinių Rytų regiono.
Pirmą kartą bandė jau 2018 metų gruodį, bet turėjo tenkintis tiesiog JAV pajėgų Sirijoje sumažinimu, nes tokiam sprendimui garsiai ir niršiai pasipriešino tiek Pentagonas, tiek Kongresas.
Nuo tada JAV ir Turkijos pareigūnai intensyviai derėjo dėl kompromisinio sprendimo, kuris tiktų abiem pusėms – nesėkmingai.
R.T.Erdoganas savo ruožtu vis garsiau kalbėjo apie artėjantį Turkijos karinį puolimą, o sekmadienį telefonu pasikalbėjo su D.Trumpu. Pastarasis kažką tikrai išgirdo, nes po pokalbio paskelbė, kad JAV pajėgos pasitrauks iš teritorijos, kuriame Turkija planuoja karinę operaciją.
Taip Ankarai buvo uždegta žalia šviesa Šiaurės Rytų Sirijoje siekti savų tikslų. Tiesa, D.Trumpas vėliau pagrasino „visiškai sunaikinti“ Turkijos ekonomiką, „jei jie padarys ką nors, kas, mūsų nuomone, būtų nehumaniška“.
Kitaip tariant, atrodo, kad JAV karių Sirijoje liks, bet turkai galės kuo ramiausiai tvarkytis su kurdais. D.Trumpas pernelyg nesijaudina ir, regis, galvoja apie pinigus.
M.McConnellas jau įspėjo, kad JAV pajėgų išvedimas iš Sirijos pasienio rajonų būtų naudingas tik Rusijai, Iranui ir tirono B.al Assado režimui.
„Kurdai kovojo drauge su mumis. <...> Už tai buvo mokamos didžiulės pinigų sumos ir tiekiama įranga. Laikas mums išeiti iš šių absurdiškų nesibaigiančių karų, kurių daugelis yra gentiniai, ir sugrąžinti savo karius namo“, – „Twitter“ parašė JAV prezidentas.
Ar D.Trumpas dar gali atsitraukti?
D.Trumpas, tiesa, dar gali būti priverstas atsitraukti, nes jį dabar ir garsiai, ir tyliau puola tiek politiniai priešininkai, tiek patys respublikonai, tiek JAV sąjungininkai – ką jau kalbėti apie ekspertus, puikiai suvokiančius, kad kova su IS dar nebaigta.
Pavyzdžiui, vienas pagrindinių prezidento sąjungininkų Kongrese, Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas jau įspėjo, kad JAV pajėgų išvedimas iš Sirijos pasienio rajonų būtų naudingas tik Rusijai, Iranui ir tirono B.al Assado režimui.
Prancūzija leido suprasti, kad JAV nepranešė šiai sąjungininkei apie savo sprendimą iš anksto, o Jungtinė Karalystė paskelbė, kad yra „itin sunerimusi“ dėl Turkijos planų pulti kurdų kovotojus.
D.Trumpas kol kas nenusileidžia – dar ir dėl to, kad jo komandoje nebėra apgalvotų sprendimų meistro, buvusio gynybos sekretoriaus Jimo Mattiso ar praėjusią savaitę postą palikusio JAV pajėgų vado, generolo Josepho Dunfordo.
Aišku, ne viskas taip paprasta. Sirijoje yra per 1 tūkst. JAV karių, o nuo pasienio patraukiama tik apie 50 specialiųjų pajėgų narių, veikusių dviejuose avanpostuose, kurie iškart atsidurtų turkų invazijos kelyje.
Negana to, vienas JAV pareigūnas „NBC News“ privačiai patikino, kad pajėgų skaičius Sirijoje apskritai nė kiek nemažinamas ir kad kariai „daiktų nesikrauna“.
Bet tai gali būti ne pabaiga. D.Trumpas prieš 2016 metų prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo, žadėjo nebevelti Amerikos į painius konfliktus Viduriniuose Rytuose, o nauja rinkimų kampanija tik įsibėgėja.
Kodėl Turkijos planai taip gąsdina D.Trumpo sprendimo kritikus?
Daug saugumo pareigūnų ir kariškių bijo, kad Turkijos invazija leis atgimti IS. Su džihadistais kovoję ir jų slėptuvių ieškantys SDF atstovai jau įspėjo – jei reiks kovoti su turkais, neliks kam kautis su IS likučiais.
Be to, baiminamasi dėl tūkstančių džihadistų ir jų šeimų, kurios laikomos SDF kontroliuojamuose kalėjimuose ir stovyklose, likimo – kas, jei jų vartai atsivers?
Tuo pat metu diplomatus gąsdina Turkijos planas perkelti atgal į Siriją milijonus pabėgėlių. Esą jei arabai pradės masiškai kurtis kurdiškuose miestuose ir kaimuose, bus galima kalbėti apie „demografinę inžineriją“. Be to, dalis žmonių nenori grįžti ne į savo namus, kurie yra kitur Sirijoje.
Ankara tokius vertinimus siautulingai atmeta – esą į Siriją grįš tik tie žmonės, kurie to norės. Esą Turkija gerbia visas etnines grupes, o kurdų kovotojai anksčiau patys išvalė teritorijas, kur gyveo arabų dauguma.
Galiausiai humanitarinės organizacijos skelbia pavojų dėl civilių, gyvenančių zonoje, kuri gali virsti mūšio lauku. Skaičiuojama, kad Sirijos šiaurės rytuose gyvena apie 760 tūkstančių žmonių.
-
Išduoda kurdus? D.Trumpas uždegė žalią šviesą Turkijos operacijai Sirijos šiaurėje
-
D.Trumpas giriasi nugalėjęs „Islamo valstybę“, bet iš tiesų leidžia džihadistams atsitiesti
-
Turkija skelbia visiškai pasirengusi operacijai Sirijos šiaurėje
-
Iranas prieštarauja galimai Turkijos karinei operacijai Sirijos šiaurėje
-
Donaldas Trumpas: JAV „neapleido kurdų“ Sirijoje
