Iš pradžių – apie tai, kas naujo Korėjos pusiasalyje. JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos pareigūnai teigia, kad išbandyta raketa skriejo apie 40 minučių ir pasiekė 2,5 km aukštį.
Pati Šiaurės Korėja skelbia, kad raketa „Hwasong-14“ skriejo 2,8 km aukštyje.
Jei tai tiesa, skrydis vyko ir aukščiau, ir ilgiau nei per ankstesnius bandymus. Negana to, bent jau Pchenjanas tvirtina, kad raketa pasiekė numatytą taikinį vandenyne 933 km nuo jos paleidimo vietos.
Vienas JAV mokslininkas Davidas Wrightas jau apskaičiavo, kad ilgiausias nuotolis, kurį galėtų pasiekti tokia raketa (vėlgi, jei pateikiami duomenys teisingi), yra 6,7 tūkst. km.
Tai reiškia, kad būtų įmanoma smogti JAV Aliaskos valstijai ir Kanados šiaurės vakarams.
Nors pagrindinių Amerikos valstijų tokia raketa greičiausiai nepasiektų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas – kaip visada tviteryje – į žinią apie jos paleidimą reagavo tūžmingai.
Jis leido suprasti, kad priemonių sustabdyti Šiaurės Korėjos ambicijas turėtų imtis vienintelė Pchenjano sąjungininkė Kinija.
Trečiadienį D.Trumpas taip pat nusistebėjo, kad prekybos tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos apimtys per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 40 proc., ir pridūrė: „Tiek tų kalbų apie Kinijos darbą su mumis – bet pabandyti turėjome!“
Kas kaitina įtampą Korėjos pusiasalyje?
Įtampa Korėjos pusiasalyje kelis pastaruosius mėnesius vis kaito – po to, kai Šiaurės Korėja vieną po kito atliko, nebūtinai sėkmingai, kelis raketų bandymus, norėdama parodyti, kad artėjama prie tikslo pasigaminti branduolinių ginklų.
Skaičiuojant pagal pateikiamą informaciją, akivaizdu, kad Šiaurės Korėjos raketų programa sparčiai patobulėjo ir kad šalies raketos gali pasiekti vis didesnę planetos dalį.
Atsakydama į vis didesnę grėsmę šiaurėje, Pietų Korėja kovo mėnesį suteikė JAV teisę šalyje dislokuoti Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos (THAAD) sistemą.
Iškart reagavo Kinija, kuri pavadino tokius veiksmus provokaciniais.
Kaip „The New York Times“ anksčiau šiemet teigė Woodrow Wilsono tarptautinio centro mokslininkams ekspertas Robertas Litwakas, tai, kas vyksta, yra „sulėtinta Kubos raketų krizė“.
D.Trumpas ir jo patarėjai tikina, kad JAV nebetoleruos vis įžūlesnių Šiaurės Korėjos ambicijų.
Vis dėlto greitis didėja. D.Trumpas ir jo patarėjai tikina, kad JAV nebetoleruos vis įžūlesnių Šiaurės Korėjos ambicijų.
Kita vertus, nors analogijos su Kubos raketų krize praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje vilioja, gali būti, kad Kim Jong-uno galvoje sukasi kitas pavyzdys – branduolinių derybų su Libija 2003 metais.
Tada libių lyderis Muammras Gaddafi sutiko nutraukti užgimstančią šalies branduolinę programą mainais į Vakarų bendradarbiavimą su jo režimu.
Nesmagių sandorių su M.Gaddafi Vakaruose būta ne vieno ir ne dviejų, tačiau santykiai taip ir neįsibėgėjo, o 2011 metais Vakarai surengė intervenciją Libijoje, po kurios ilgametis šios Šiaurės Afrikos šalies lyderis buvo nuverstas. Galiausiai jis buvo ištrauktas iš griovio ir nušautas.
Kaip reaguoja amerikiečiai?
Balandį JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as leidosi į 10 dienų kelionę po Aziją. Jis visur – Pietų Korėjoje, Japonijoje, Indonezijoje, Australijoje – laidė įspėjimus Šiaurės Korėjai.
Pietų Korėjoje M.Pence'as aplankė demilitarizuotą zoną ir priminė Pchenjanui apie JAV surengtus raketų smūgius Sirijos teritorijoje – suprask, D.Trumpo kantrybė ne geležinė: „Šiaurės Korėjai geriau netikrinti jo ryžto ar JAV ginkluotųjų pajėgų galios šiame regione.“
Tiesa, kol kas D.Trumpas, bent karine prasme, elgiasi taip, kaip jo pirmtakai, – atsargiai. Aišku, Baltųjų rūmų situacijų valdymo kabinete jau įvyko keli susitikimai Šiaurės Korėjos problemai aptarti.
Tačiau išvada buvo tokia: nors JAV turėtų būti agresyvesnės, situacijos nereikia eskaluoti taip, kad kiltų Korėjos karo atsinaujinimo rizika.
Kokius veiksmus gali rinktis D.Trumpas?
D.Trumpas daug pasirinkimų, kaip reaguoti į Pchenjano veiksmus, neturi, be to, jie riboti. Dažniausiai išskiriamos keturios kategorijos: ekonominės sankcijos, slaptos operacijos, diplomatinės derybos ir karinės jėgos panaudojimas.
- Ekonominės sankcijos
Svarstoma apie galimą Pchenjano krovininių laivų perėmimą ir baudas Kinijos bankams, bendradarbiaujantiems su režimu.
Šiaurės Korėja ir taip yra tarp šalių, apkrautų bene didžiausiomis sankcijoms. Ribojama šalies prekybinė veikla, dalyvavimas tarptautinėje finansų rinkoje, režimui negalima parduoti ginklų.
Tačiau daugelis analitikų sutinka, kad JAV ir tarptautinės sankcijos netrukdo Pchenjanui sėkmingai artėti savojo tikslo – branduolinių ginklų pasigaminimo – link. Tai pabrėžiama ir pernykščiame JAV Kongreso tyrime.
„Reuters“ balandį skelbė, kad D.Trumpo administracija kol kas nusiteikusi būtent plėsti sankcijas – galbūt paskelbti naftos embargą Šiaurės Korėjai, pritaikyti suvaržymus šios šalies oro linijų bendrovei „Air Koryo“.
Be to, svarstoma apie galimą Pchenjano krovininių laivų perėmimą ir baudas Kinijos bankams, bendradarbiaujantiems su režimu.
Vis dėlto Vašingtone abejojama dėl Kinijos pozicijos. Pekinas seniai baiminasi, kad žlugus Šiaurės Korėjos ekonomikai Kiniją užtvindytų pabėgėliai, be to, kinai nenori vieni srėbti pelkės, kuria greičiausiai virstų Korėjos pusiasalis.
- Slaptos operacijos
JAV, padedamos Izraelio tarnybų, jau yra pastebimam laikotarpiui sustabdžiusios Irano branduolinę programą. Tada į Irano institucijas buvo pasiųstas kompiuterinis virusas „Stuxnet“, kuris sunaikino tūkstančius urano sodrinimui naudojamų centrifūgų.
„Stuxnet“, kaip 2015-aisiais skelbė „Reuters“, bandyta panaudoti ir Šiaurės Korėjoje. Tačiau tokios pastangos, kurių griebtasi 2009-2010 metais, nebuvo sėkmingos.
Vašingtonas galėtų pabandyti – pusiau slaptai – ir griebtis kibernetinių atakų. Tokios elektroninės priemonės esą neutralizuotų Šiaurės Korėjos raketas prieš pat jas paleidžiant ar jau skrydyje.
Kadangi nemažai Šiaurės Korėjos surengtų raketų bandymų iš tiesų žlunga, manoma, kad amerikiečiai kibernetinius ginklus prieš režimą Pchenjane jau naudoja.
- Diplomatinės derybos
D.Trumpo administracija nėra viešai skelbusi, ar ją domintų galimybė atnaujinti apmirusias diplomatines derybas su Šiaurės Korėja.
D.Trumpo administracija nėra viešai skelbusi, ar ją domintų galimybė atnaujinti apmirusias diplomatines derybas su Šiaurės Korėja dėl jos ginklų programų. Oficialios derybos nevyksta jau septynerius metus.
Tiesa, derybų, regis, norėtų Kinija, taip pat – Rusija. Šios šalys antradienį kartu paragino Pchenjaną įšaldyti raketinius bandymus, o JAV ir Pietų Korėją – nutraukti karines pratybas.
Raginama pradėti ir derybas bei „nustatyti bendruosius tarpusavio santykių principus“.
- Karinės jėgos panaudojimas
Karinių JAV veiksmų amplitudė – ne tokia ir siaura. Amerikiečiai gali paskelbti jūrinę blokadą ir taip užtikrinti, kad sankcijų režimas būtų efektyvus.
Taip pat įmanomi kruizinių raketų smūgiai į raketinius kompleksus Šiaurės Korėjos teritorijoje. Kai kurie analitikai pasvarsto ir apie dar ambicingesnį tikslą – Kimų dinastijos ir režimo nuvertimą.
Kaip į karinius veiksmus atsakytų Šiaurės Korėja, neaišku. Tačiau šalies armija iš tiesų didžiulė, o praėjusį penktadienį Pchenjanas pagrasino „negailestingai nuniokoti“ JAV, jei Vašingtonas nuspręstų pulti.
Ką planuoja Pchenjanas?
Kim Jong-uno tikslai – dvilypiai. Jo režimas siekia sumažinti branduolinę galvutę tiek, kad ji tilptų ant tolimojo nuotolio raketos. Be to, norima sukurti vandenilinę bombą, 1 tūkst. kartų galingesnę nei bombos, kurios buvo pasigamintos iki šiol.
Šiaurės Korėjos ambicijoms balandžio 16 dieną, kai kelios sekundės po vidutinio nuotolio raketos paleidimo žlugo jos bandymas, buvo suduotas smūgis.
Tačiau bandymai gegužės 14-ąją („Hwasong-12“) ir liepos 4-ąją buvo kur kas sėkmingesni, ir dabar atrodo, kad tikslas sukurti veikiančią tarpžemyninę balistinę raketą pasiektas.
Konkretus Šiaurės Korėjos ginklų programos tikslas neaiškus. Kimų dinastija, šalį valdanti jau daug dešimtmečių, piliečiams nuolat kartoja, kad valstybė yra puolama priešų, todėl ginkluotis neva tiesiog būtina.
Kaip reaguoja Seulas?
Įtampa pusiasalyje įkaito kaip tik tokiu metu, kai Pietų Korėjoje kilo rimta politinė krizė – prezidentė Park Geun-hye buvo nušalinta po apkaltos, o ją poste pakeitė liberalus teisininkas Moon Jae-inas. Jis prisiekė gegužės 11 dieną.
Per rinkimų kampaniją Moon Jae-inas žadėjo iš naujo apsvarstyti sprendimą dislokuoti šalyje THAAD sistemą.
Naujasis prezidentas netgi nusiteikęs palaikyti santykius su Šiaurės Korėja. Jis teigia, kad kieta linija, kurios laikėsi jo pirmtakai, nesutrukdė Pchenjanui tęsti ginklų programos.
Kaip reaguoja Pekinas?
Kinijai galvą dėl įvykių Korėjos pusiasalyje skauda dviejose vietose – dėl Pchenjano vykdomų raketų bandymų ir dėl Pietų Korėjoje dislokuojamos THAAD sistemos.
Manoma, kad Pchenjano ir Pekino santykiai šiuo metu yra blogiausi per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Pastaroji, Pekino manymu, kelia grėsmę Kinijai, nes amerikiečiai esą galėtų stebėti skrydžius ir kitą veiklą šalies šiaurės rytuose.
Kinija jau pritaikė apribojimus Pietų Korėjos verslininkas, o šalies ginkluotosios pajėgos pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų. Kokių, neskelbiama.
Šiaurės Korėja kaip taisyklė ignoruoja Kinijos raginimus apriboti branduolines ambicijas. Manoma, kad Pchenjano ir Pekino santykiai šiuo metu yra blogiausi per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Nors būtent iš Kinijos Kim Jong-uno režimas importuoja maistą ir degalus, Pchenjanas, regis, yra apskaičiavęs, kad Pekinas embargo nesiims, nes nenori chaoso žlugus dabartinei Šiaurės Korėjos valdžiai ir ekonomikai.
Kinai apskritai tvirtina, kad Pekino įtaka Pchenjanui yra pervertinama, tačiau Vakaruose daugelis analitikų mano, kad tokie aiškinimai nėra įtikinantys.
