N.Ghanem taip pat atskleidžia, kad pirmadienis buvo pirma laisva diena po 5 dienų karantino. Iki trečiadienio žmonės turėjo apsirūpinti savo poreikiais maistu, buities prekėmis ateinančioms 15-ai dienų, todėl gatvės buvo pilnos.
„Ir tada... įvyko sprogimas“, – sako libanietė.
„Daugybė žmonių mirė, daugybė žmonių laikomi dingusiais. Kai kurie žmonės neturi kur apsistoti. Žmonės kraujuoja. Tai taip liūdna. Visi yra šokiruoti, lyg zombiai. Stengiasi kažką daryti, bet nesugeba susikaupti“, – teigia ji.
Visi yra šokiruoti ir sugniuždyti.
Negali atsigauti
Pasak aktyvistės, nors žmonės pradėjo veikti, tvarkytis, emociškai jie vis dar negali suvokti, kas įvyko.
„Jeigu ko nors paklaustumėte, jie atsakytų, kad dar nesupratome, kas įvyko. Niekas nesuvokė. Kiekvienas tiesiog stengiasi susitvarkyti, padėti kitiems. Žmonės aukoja maistą, kraują. Kiekvienas stengiasi daryti ką tik gali. Bet visi yra šokiruoti ir sugniuždyti“, – sako mergina.
N.Ghanem sako, kad su globaline pandemija ir didžiausia ekonomine krize, kurią šaliai tenka išgyventi, šis sprogimas padėtį daro sunkiai pakenčiamą. Tačiau, anot pašnekovės, libaniečiai save vadina feniksais, iškylančiais iš pelenų.
„Visada pakylame iš pelenų. Pakilsim ir šį kartą. Bet dabartinė situacija – tiesiog per daug“, – teigia ji.
Žiūrėkite visą pokalbį su libaniete N.Ghanem apie tai, kaip po sprogimo atrodo Beiruto gatvėse ir kaip vietiniai tvarkosi su užklupusia nelaime:
Kas jau žinoma
Per sprogimą žuvo daugiau kaip 100 žmonių, dar per 4 tūkst. buvo sužeisti, skelbia BNS.
Pirmas smarkus sprogimas Beiruto uosto rajone driokstelėjo apie 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jis sukėlė gaisrą, per kurį įvyko dar keli nesmarkūs sprogimai. Netrukus driokstelėjo milžiniškas sprogimas, sulyginęs su žeme beveik visą uostą ir aplinkinius pastatus.
Seismologai pranešė, kad sprogimo, kurio smūginė banga išdaužė už 9 km esančio Beiruto tarptautinio oro uosto pastatų langus, galia atitiko 3,3 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgį.
Paskelbtuose kadruose iš vaizdo įrašų matyti ugnies kamuolys, iškilęs daug aukščiau nei aplinkinių saugyklų bokštai, ir vėliau aukštai į padangę pakilęs dūmų stulpas.
Kodėl sprogimas toks smarkus?
Libano ministras pirmininkas Hassanas Diabas sakė, kad uosto sandėlyje sprogo 2750 tonų amonio salietros (nitrato).
„Tai – katastrofa visomis šio žodžio prasmėmis“, – sakė Libano sveikatos apsaugos ministras Hassanas Hamadas.
Amonio salietra yra granuliuota azoto trąša, naudojama tręšimui prieš sėją arba papildomam tręšimui vegetacijos metu. Dėl šios bekvapės cheminės medžiagos yra įvykęs ne vienas pražūtingas sprogimas pramonės įmonėse.
Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų.
Sumaišius amonio nitratą ir krosnių kurą gaunamas labai sprogus mišinys, plačiai naudojamas statybų pramonėje. Tačiau jį savadarbiams sprogstamiesiems įtaisams gaminti taip pat naudoja kovotojų grupuotės, tokios kaip Talibanas.
Libano saugumo ir žvalgybos agentūros vadovas Abbasas Ibrahimas sakė, kad uosto sandėlyje buvo laikomas prieš kelerius metus konfiskuotas amonio nitratas, rašo BNS.
Tyčinis sprogimas?
Kol kas Libano pareigūnai laikosi pozicijos, kad sprogimas buvo netyčinis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vakare pareiškė, kad keli amerikiečių generolai jam sakė, esą sprogimai Beirute įvyko detonavus „kažkokiai bombai“.
„Tai panašu į siaubingą ataką“, – sakė D.Trumpas.
Tačiau Pentagono atstovas, paklaustas apie šiuos prezidento komentarus, naujienų agentūrai AFP sakė: „Neturime ką jums pasakyti. Paaiškinimo teks kreiptis į Baltuosius rūmus.“
H.Diabo vyriausybė padėtį uoste prieš sprogimą pavadino „nepriimtina“ ir pažadėjo atlikti nuodugnų tyrimą.
Kaltas aplaidumas?
Galingas sprogimas Beiruto uoste įvyko dėl jo darbuotojų aplaidumo, trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės televizija „Sky News“, cituodama su preliminariais tyrimo rezultatais susipažinusius šaltinius.
Ekspertai priėjo išvadą, kad sandėliuojant pavojingas medžiagas buvo elgiamasi aplaidžiai. Be to, spėjama, kad cheminės medžiagos uoste buvo laikomos kelerius metus, nesiimant reikiamų atsargos priemonių.
Manoma, kad pagrindinį sprogimą sukėlė uoste laikyta amonio salietra. Tačiau įvykio vietoje dirbantys ekspertai nustatė, kad iš pradžių viename iš gretutinių angarų kilo gaisras. Vėliau liepsnos, kurių nepavyko suvaldyti, apėmė ir patalpą, kur buvo beveik 3000 t amonio salietros. Jai detonavus įvyko katastrofa, rašo BNS.
Artimųjų Rytų žiniasklaida pranešė, kad Beiruto uosto vadovybė pripažino supratusi, kad ten laikyti kroviniai yra pavojingi, bet nė neįsivaizdavo grėsmės rimtumo.
„Žinojome, kad tai buvo pavojingos medžiagos, bet nežinojome kokios pavojingos“, – pažymėjo uosto administracija.
Uosto vadovas taip pat pažymėjo, kad muitinės ir saugumo tarnybos pateikė prašymų likviduoti šias sprogstamąsias medžiagas ar jas eksportuoti.
„Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų“, – sakė jis.
Keletas žiniasklaidos priemonių taip pat informavo, kad, regis, sprogo ne tik ši medžiaga: pavyzdžiui, Vakarų ekspertai mano, jog taip pat užsidegė ir susprogo pirotechnika.
Kiek aukų?
Per sprogimus žuvo daugiau kaip 100 žmonių, dar per 4 tūkst. buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Libano Raudonasis Kryžius, pateikdamas naujausius duomenis apie aukas.
Paieškos ir gelbėjimo komandos vis dar tikrina aplink uostą esančius rajonus, pridūrė Raudonasis Kryžius.
Libano sveikatos apsaugos ministras Hamadas Hassanas trečiadienį pateikė naujausią aukų statistiką. Pasak jo, žuvusiųjų suskaičiuota jau 113. Dar dešimtys žmonių yra dingę be žinios.
Pranešimų apie nukentėjusius žmones buvo gauta iš karto sprogimo, išdaužusio pastatų langus daugelyje sostinės rajonų.
Kas toliau?
Libano nacionalinė gynimo taryba paskelbė Beirutą nelaimės zona, o H.Diabas kreipėsi į Libano sąjungininkus, prašydamas palaikyti šalį ir atsiųsti pagalbos.
Prezidentas Michelis Aounas paskelbė, kad padėti nukentėjusiesiems ir miestui iš krizių fondo bus skirta 100 mlrd. Libano svarų (55 mln. eurų).
Tačiau skolų slegiamas Libanas šiuo metu grumiasi su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo, o jo ligoninės dar prieš sprogimą dėl koronavoruso pandemijos sunkiai tvarkėsi su ligonių antplūdžiu.
JAV, Prancūzija, Kataras, Iranas ir netgi užkietėjęs Libano priešininkas Izraelis pasiūlė pagalbą, skelbia BNS.
Negana to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį nuvyks į Libaną išreikšti solidarumo su šia šalimi po jos sostinę nuniokojusio milžiniško sprogimo.
E.Macrono kanceliarija naujienų agentūrai AP trečiadienį sakė, kad Prancūzijos vadovas susitiks su Libano politiniais lyderiais, bet daugiau detalių nepateikė.
Libanas anksčiau buvo Prancūzijos protektoratas. Abi šalys iki šiol palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius.
Prancūzija taip pat siunčia kelias tonas pagalbos krovinių ir gelbėtojų brigadų po sprogimo Beiruto uoste, nusinešusio mažiausiai šimto žmonių gyvybes ir dar tūkstančius gyventojų sužalojusio.
