Kaip JAV vyksta prezidento apkalta?
Pagal JAV teisę, apkalta yra pirmasis iš dviejų etapų JAV prezidento pašalinimo iš pareigų už „išdavystę, kyšininkavimą ar kitus sunkius nusikaltimus ir nusižengimus“.
Pasak konstitucinės teisės specialistų, „sunkiais nusikaltimais ir nusižengimais“ ir pakankama priežastimi surengti apkaltą gali būti laikomi piktnaudžiavimas valdžia, valdžios naudojimas asmeniniais tikslais, kriminaliniai nusikaltimai, neteisėtas pasinaudojimas visuomenės pasitikėjimu ar „su prezidento pareigomis nesuderinamas elgesys“.
Tačiau šios sąvokos yra gana abstrakčios. Nuspręsti, ar JAV prezidento atliktas veiksmas yra pakankama priežastis apkaltai, turi JAV Atstovų Rūmai. 1970 m. tuometinis JAV Atstovų rūmų narys, būsimasis JAV prezidentas Geraldas Fordas pareiškė, kad nusižengimai, už kuriuos JAV prezidentui gali grėsti apkalta, yra „bet kas, ką Atstovų Rūmų dauguma laiko pakankamai sunkiu nusižengimu tam tikru istorijos etapu“.
Vis dėlto vien tik pradėta apkaltos procedūra pati savaime dar nereiškia nieko – prezidentas ir toliau gali eiti savo pareigas. Pats apkaltos procesas savo esme yra labiau politinis negu teisinis.
Prezidento likimas paaiškėja tik po antrojo etapo – specialaus Senato posėdžio, kurio metu prezidentas yra arba apkaltinamas, arba išteisinamas.
Prezidentui šiame posėdyje atstovauja jo advokatai, prokurorų ir kaltintojų vaidmenį prisiima specialiai tam išrinkta JAV Atstovų Rūmų narių grupė, o visi 100 senatorių tampa prisiekusiaisiais. JAV Aukščiausiojo Teismo Vyriausiasis teisėjas vadovauja posėdžiui.
Jei du trečdaliai Senato nusprendžia, kad prezidentas yra kaltas, jis yra atstatydinamas iš pareigų. Tiesa, Senato sprendimas turi tik politinį poveikį: jei prezidentas būtų apkaltintas kriminaliniu nusikaltimu, jo kaltumą dar turėtų atskirai nagrinėti teismas.
Kiek apkaltos procesų jau yra buvę JAV istorijoje?
Apkalta buvo surengta dviem JAV prezidentams – Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m.
A.Johnsonas buvo patrauktas apkalton po to, kai atleido karo sekretorių Edwiną M.Stantoną, pažeisdamas teisės aktą, draudžiantį atleisti svarbius JAV valstybės pareigūnus be Senato sutikimo. Jis buvo apkaltintas „JAV Kongreso pažeminimu, išjuokimu ir neapykanta bei panieka šiai institucijai“.
B.Clintonas buvo patrauktas apkalton po skandalu pasibaigusio jo romano su Baltųjų rūmų praktikante Monica Lewinsky. Jis buvo kaltinamas melavimu federalinei žiuri, piktnaudžiavimu valdžia, siekiu daryti įtaką liudytojams ir kliudymu teisingumui.
Tačiau ir A.Johnsoną, ir B.Clintoną išgelbėjo Senatas. Abiem atvejais senatorių balsų nepakako, kad kaltinimai būtų patvirtinti ir prezidentas būtų atstatydintas. Tiesa, A.Johnsonas vos išsisuko – tetrūko vieno balso, kad jis būtų atstatydintas.
Apkaltos procesas buvo pradėtas ir Richardui Nixonui po Votergeito skandalo 1974 m. Tačiau jis atsistatydino Atstovų Rūmams nespėjus formaliai užbaigti jo apkaltos procedūros.
Ar tikėtina, kad D.Trumpui bus surengta apkalta?
Tai įmanoma, bet mažai tikėtina. Ir Atstovų Rūmuose, ir Senate daugumą turi respublikonai. Abejotina, ar partija paremtų apkaltos procesą prieš savo kandidatą į prezidentus, kuris laimėjo rinkimus, nebent visuomenės spaudimas taptų labai didelis.
Pradėjęs eiti pareigas prezidentas turi teisinį imunitetą, tačiau Aukščiausiasis teismas yra išsiaiškinęs, kad tai nereiškia, jog prezidentas negali būti teisiamas dėl veiksmų, kuriuos jis padarė prieš pradėdamas eiti pareigas.
Taigi, jei paaiškėtų, kad D.Trumpui mestuose kaltinimuose dėl ryšių su Rusija esama tiesos, arba, pavyzdžiui, pasirodytų naujų įrodymų dėl seksualinio priekabiavimo, apkaltos procesas galėtų prasidėti. Tačiau tam respublikonai turėtų jausti spaudimą ne tik iš D.Trumpo oponentų, bet ir iš reikšmingos dalies savo rinkėjų. Kaip jau minėta, JAV prezidento apkalta – labiau politinis negu teisinis procesas.
„99 procentus apkaltos sėkmės sudaro tai, kiek populiarus yra prezidentas“, – yra sakęs teisininkas Bruce'as Feinas, kuris dirbo JAV Teisingumo departamente valdant Ronaldui Reaganui ir buvo vienas pagrindinių respublikonų inicijuoto apkaltos proceso B.Clintonui dalyvių.
Kas nutiktų, jei apkalta visgi pavyktų?
Jei D.Trumpui surengta apkalta būtų sėkminga, Senatas patvirtintų kaltinimus ir pašalintų D.Trumpą iš pareigų, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as tuojau pat prisiektų ir taptų naujuoju JAV prezidentu.
Jei apkalta būtų surengta ir D.Trumpui, ir M.Pence'ui, prezidentų taptų JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas.
Kaip dar JAV prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų?
25-oji JAV konstitucijos pataisa numato, kad JAV prezidento kabinetas balsų dauguma gali prezidento pareigas perduoti eiti viceprezidentui, o nesant viceprezidento – JAV Atstovų Rūmų pirmininkui. Tačiau jei JAV prezidentas nepritaria šiam sprendimui, spręsti, ar prezidentą grąžinti į postą, turi Kongresas.
Jei du trečdaliai abiejų Kongreso rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų – deputatų balsuos prieš JAV prezidento grąžinimą į pareigas, jis į šias pareigas grąžintas nebus, jei balsuojančių „prieš“ bus mažiau, prezidentas grįš į pareigas. Tačiau iki šiol JAV istorijoje tokia situacija niekad nebuvo susiklosčiusi.
Ši pataisa egzistuoja dėl kelių priežasčių. Viena vertus, ji sudaro galimybę pakeisti prezidentą, kai pats prezidentas atsistatydinti negali (pavyzdžiui, dėl ligos). Antra vertus, ji leistų pakeisti prezidentą, jei šis būtų, pavyzdžiui, pagrobtas arba dėl kitų priežasčių negalėtų eiti pareigų. Trečia, ji leistų pakeisti prezidentą, jei kiltų pagrįstų abejonių, ar jo psichinė sveikata jam leidžia eiti pareigas.
Pagal 25-ąją pataisą, JAV prezidentas pasitraukti iš pareigų gali ir savanoriškai (pavyzdžiui, jei jo laukia sunki operacija). Žymiame JAV seriale „Vakarų sparnas“ JAV prezidentas pasinaudoja šia pataisa pasitraukti iš pareigų, kai pagrobiama jo dukra: jis nori, kad sprendimus dėl JAV ateities priimtų žmogus, esantis geresnės emocinės būklės.
