Priėmus įstatymą, pavojuje greičiausiai atsidurtų Honkongo specialiojo administracinio regiono gyventojai, taip pat – žemyninės Kinijos dalies ir užsienio šalių piliečiai, gyvenantys šiame pasauliniame finansų centre.
Analitikų teigimu, jie rizikuotų būti teisiami ir kalinami ne pusiau autonominiame Honkonge, o, pavyzdžiui, Pekine. Įstatymo projekto oponentai sako, kad Kinijos teisinė sistema neužtikrins tokių pačių teisių atsakovams.
Kas skelbiama įstatymo projekte?
Honkongo vyriausybė – prokiniška – pirmuosius pasiūlymus dėl ekstradicijos įstatymo pateikė dar vasarį. Pasiūlyta supaprastinti gana sudėtingą įtariamųjų ekstradicijos į šalis, su kuria Honkongas nėra pasirašęs ekstradicijos sutarties (tokių valstybių yra 20), procesą.
Įstatymo projekte konkrečiai išskiriami planai leisti ekstradicijas iš Honkongo į pagrindinę Kinijos dalį, taip pat – į Taivaną ir Makao.
Pusiau autonominio regiono valdžia tikina, kad būtina užtaisyti teisinę spragą, kuri, vyriausybės teigimu, leido Honkongu tapti nusikaltėlių iš žemyninės Kinijos dalies užuovėja.
Pagal siūlomą tvarką Honkongo lyderis (šiuo metu Carrie Lam, – red. past.) pradėtų ir arba pritartų, arba nepritartų prašymams dėl ekstradicijos. Tiesa, tik po to, kai kiekvieną atvejį įvertintų teismas, kuris privalėtų apsvarstyti ir apeliacijas.
Vis dėlto, teisės akto projekte nebelieka vietos Honkongo įstatymų leidžiamosios tarybos vykdomai ekstradicijos procedūrų kontrolei.
Kodėl įstatymas stumiamas būtent dabar?
Kad pagrįstų siekį greitai priimti naująjį įstatymą, pareigūnai pasičiupo pernykštę tragediją Taivane, kur per atostogas buvo nužudyta jauna honkongietė.
Policija tvirtina, kad aukos vaikinas prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kai grįžo į Honkongą, ir dabar kali už pinigų plovimą.
Kad ekstradicijos įstatymas reikalingas, Honkongo pareigūnai ir ekspertai pripažino jau prieš ketvirtį amžiaus, kai teritoriją britai 1997 metais atidavė Kinijai pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“.
Taivano atstovai griežtai nepritaria įstatymo projektui, kuris, anot jų, sukeltų pavojų Taivano piliečiams Honkonge. Taipėjus žada atsisakyti priimti įtariamąjį pernykščiu nužudymu, jei teisės aktas Honkonge bus patvirtintas.
Tiesa, kad ekstradicijos įstatymas reikalingas, Honkongo pareigūnai ir ekspertai pripažino jau prieš ketvirtį amžiaus, kai teritoriją britai 1997 metais atidavė Kinijai pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“.
Šis modelis leidžia Honkongui turėti atskirą ir nepriklausomą teisės sistemą. Tuo metu Kinijos, kuri, beje, siekia vis platesnės pusiau autonominės teritorijos kontrolės, teismuose šeimininkauja Komunistų partija.
Kodėl priešinamasi įstatymui?
Susirūpinimas dėl siūlomo įstatymo pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo – apie jį kalbama vis garsiau, nors prokiniški ir antikiniški „elementai“ paprastai vengia viešai komentuoti Honkongo ar Kinijos vyriausybių sprendimus.
Privačiai apie galimus pavojus diskutuoja įtakingi Honkongo teisėjai, kuriems pritaria ir iš žemyninės Kinijos į teritoriją atvykę bei čia dirbantys komerciniai teisininkai – visi jie tvirtina, kad sistema Pekine negalima pasitikėti.
Pareigūnai reguliariai pabrėžia, kad prašymus dėl ekstradicijos visada nagrinėtų teisėjai. Bet kai kurie iš pastarųjų įsitikinę, kad bent dalį kolegų paveiks spaudimas ir kritika iš Pekino.
Gatvėse pastarosiomis dienomis protestavo ne tik žmogaus teisių aktyvistai, bet ir mokyklų, universitetų, teisės kompanijų, religinių organizacijų atstovai.
Formalius protestus Honkongo lyderei Carrie Lam pareiškė 11 ES šalių pasiuntinių, atskirus pranešimus paskelbė JAV, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės diplomatinių tarnybų vadovai.
Demonstrantus dar labiau supykdė Honkongo vyriausybės sprendimas nesilaikyti numatytų procedūrų Įstatymų leidžiamojoje taryboje ir pabandyti kuo greičiau prastumti įstatymą.
Svetur irgi auga nerimas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Honkonge. Formalius protestus Honkongo lyderei Carrie Lam pareiškė 11 ES šalių pasiuntinių, atskirus pranešimus paskelbė JAV, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės diplomatinių tarnybų vadovai.
„Tai yra pasiūlymas ar pasiūlymų grupė, kuri suduoda skaudų smūgį teisės viršenybei, Honkongo stabilumui ir saugumui“, – ketvirtadienį pareiškė paskutinis dar britiško Honkongo gubernatorius Chrisas Pattenas.
Ar teisės akto projekto bus atsisakyta?
Carrie Lam ir svarbiausi jos patarėjai atkakliai gina siūlomą įstatymo projektą. Tikinama, kad teisinę spragą reikia užkimšti, be to, norima ryžtingai reaguoti į aukščiau minimą žmogžudystę Taivane.
Honkongo vyriausybė taip pat tikina, kad bus patvirtinti platūs saugikliai, kurie reikš, kad asmenys, kuriems galimai grės politinis ar religinis persekiojimais, taip pat kankinimai, nebus išduodami kitoms šalims, tarp jų – Kinijai.
Be to, skubama garantuoti, kad nebus vykdoma ekstradicija asmenų, kuriems grės mirties bausmė. Pekinas, žinoma, neigia bet kokius kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais.
Carrie Lam atstovai jau paskelbė, kad ekstradicijos įstatymas bus taikomas tik rimtus nusikaltimus įvykdžiusiems žmonėms, be to, jau padaryta išimtis devyniems konkretiems ekonominiams nusižengimams.
Vis dėlto kol kas nėra jokių ženklų, kad įstatymo projektas bus ne tik laikinai padėtas į stalčių, bet ir išmestas.
Kinijos pareigūnai viešai remia Honkongo vyriausybės planus, tiesa, yra opozicionierių, manančių, kad valdžia, pamačiusi, kiek žmonių protestuoja gatvėse, netrukus nusileis.
-
Honkonge įvyko didžiulis protestas prieš vyriausybės planus keisti ekstradicijos taisykles
-
Kinija: Brutalios priemonės Tiananmenio aikštėje buvo „teisinga“ politika
-
Pekinas palaiko Honkongo ekstradicijos įstatymą, smerkia „užsienio kišimąsi“
-
Honkonge dėl protestų atidėtas ekstradicijos įstatymo svarstymas
-
ES: Honkongo teisės turi būti gerbiamos
