Penktadienį Indoneziją vėl sukrėtus galingam ir daugybės aukų pareikalavusiam žemės drebėjimui ir šalį nusiaubus dar vienam cunamiui, daug kam galėjo kilti klausimas, kodėl taip kenčia šis kraštas.
Atsakymai glūdi žemėje. Priežastys yra dvi. Pirma, Indonezija yra pačiame aplink Ramųjį vandenyną nuo Naujosios Zelandijos iki Čilės pro Indoneziją, Japoniją ir Kaliforniją besidriekiančio „Ugnies žiedo“ epicentre.
Indonezijoje yra apie 400 vulkanų, iš jų apie 80 veikiančių. Būtent šiame rate įvyksta 90 procentų žemės drebėjimų.
Be to, Indonezijos teritoriją kerta ne vienas tektoninis lūžis, todėl žemė ten juda nuolat. Žemės drebėjimai kyla dėl staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo. Energija kaupiasi iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta ir uolienos lūžta.
Penktadienį Indoneziją supurtęs žemės drebėjimas yra jau devintas šiemet ir pats stipriausias bei nusinešęs daugiausia aukų.
Pirmas mokslininkų įrodytas žemės drebėjimas Indonezijoje fiksuotas 1629-aisiais.
Daugiausia aukų iki šiol pareikalavo žemės drebėjimas ir cunamis Indoneziją ištikęs 2004-aisiais per Kalėdas. Tuomet žuvo beveik 228 tūkst. žmonių.
