„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

15min primena: didžiausi teroro išpuoliai Vakarų Europoje per pastaruosius metus

Prancūziją naktį iš ketvirtadienio į penktadienį sukrėtęs teroro išpuolis Nicoje, kurio metu žuvo per 80 žmonių, yra jau ne pirmas, įvykęs Vakarų Europoje per pastaruosius metus. Portalas 15min primena apie islamo teroristams priskiriamus mirtinus teroro išpuolius Prancūzijoje ir Belgijoje nuo 2012 m.
Rytas po išpuolio Nicoje
Rytas po išpuolio Nicoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

2012 m. kovas, Tulūza

23 metų Mohammedas Merah 2012 m. kovą įvykdė tris išpuolius, per kuriuos žuvo trys tuo metu neginkluoti prancūzų kariai, trys žydų vaikai ir jų mokytojas. M.Merah teigė, kad jis buvo apmokytas „Al Qaeda“ stovykloje Pakistane.

Pirmuoju šio užpuoliko taikiniu tapo iš Šiaurės Afrikos kilęs Prancūzijos oro desantininkas, kuris buvo nušautas Tulūzoje kovo 11 dieną.

Po keturių dienų žudikas nušovė dar du karius, taip pat kilusius iš Šiaurės Afrikos, netoli Tulūzos esančiame Montobano miestelyje, kuriame įsikūrusios kareivinės. Per šį išpuolį taip pat buvo sunkiai sužeistas kitas karys, kilęs iš Karibų.

„Scanpix“ nuotr./Tulūzoje suimami islamistai
„Scanpix“ nuotr./Tulūzoje suimami islamistai

Vėliau jo taikiniu tapo žydų mokykla. M.Merah užpuolė žydų mokyklą per pamokų pradžią. Jis nušovė rabiną, jo du trejų ir šešerių metų vaikus ir dar vieną dešimties metų vaiką.

M.Merah buvo apsiaustas ir nukautas po trijų dienų. Jis žuvo nuo policijos kulkų, bandydamas išsiveržti iš savo buto, kurį pareigūnai buvo apsupę 32 valandas. Jis prieš mirtį per užremtas duris pasakė pareigūnams, kad taip pat yra atsakingas už trijų prancūzų karių mirtį tame pačiame regione savaite anksčiau.

Atsakomybę už išpuolius Prancūzijoje prisiėmė su tarptautinių teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusi grupuotė „Jund al-Khilafah“.

2014 m. gegužė, Briuselis

Belgijos sostinėje Briuselyje esančiame Žydų muziejuje nežinomas užpuolikas vidury dienos su automatiniu šautuvu nušovė tris žmones – du vyrus ir moterį – ir pabėgo.

Užpuolikas prancūzas Mehdi Nemmouche buvo areštuotas kitą dieną Marselyje, pietų Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad jis susijęs su islamistų grupe, įsikūrusia Sirijoje.

Manoma,kad vyras 2013 metais buvo nuvykęs prisidėti prie islamistų kovotojų Sirijoje ir buvo žinomas Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūrai DGSI, sakė šaltiniai.

Jis taip palaikė ryšius su žmogumi, koordinavusiu 2015 m. lapkričio išpuolius Paryžiuje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žydų muziejus Briuselyje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žydų muziejus Briuselyje

2015 m., sausis, Paryžius

Sausio 7 d. Paryžiuje du ginkluoti ir kaukėti teroristai užpuolė satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiaus rytiniame rajone. Per išpuolį žuvo 12 žmonių.

Išpuolį įvykdė su džihadistais susiję broliai 32 metų Cherifas ir 34 metų Saidas Kouachi. Prancūzijoje gimę imigrantų iš Maroko palikuonys pareiškė taip atkeršiję žurnalui už pranašo Mahometo karikatūras.

Po žudynių teroristai pabėgo. Po dviejų dienų jie buvo aptikti ir apsupti į šiaurės rytus nuo Paryžiaus esančiame Damarten an Goelyje miestelio spaustuvėje. Broliai užsibarikadavo paėmę vieną įkaitą. Policija su jais pradėjo derybas.

Taip pat sausio 9 d. ginkluotas užpuolikas Amedy Coulibaly pradėjo šaudyti košerinio maisto krautuvėje Paryžiaus rytiniame rajone ir įkaitais paėmė penkis žmones. Per šaudymą du žmonės žuvo. A.Coulibaly pareiškė, kad laikys įkaitus tol, kol policija neleis pabėgti broliams Kouachi.

Sausio 9 d. vakarą specialiosios pajėgos pradėjo šturmą abiejose vietose. Broliai Kouachi buvo nukauti, keli pareigūnai sužeisti, bet įkaitas liko gyvas. Šturmuojant parduotuvę A.Coulibaly buvo nukautas, bet žuvo ir keli įkaitai.

Atsakomybę dėl išpuolio prisiėmė tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ padalinys Arabijos pusiasalyje.

Iki žudynių „Charlie Hebdo“ populiarumas blėso, leidinio tiražas smuko iki 30 tūkst. ir jis vos nebuvo uždarytas dėl skaitytojų stygiaus. Tačiau po lemtingųjų įvykių leidinys tapo pasauliniu žodžio laisvės simboliu ir paskatino milijonus žmonių išeiti protestuoti į Prancūzijos gatves. Praėjus vos kelioms valandoms po šaudynių žymė #JeSuisCharlie („Aš esu „Charlie“) išplito internete, o milijonai žmonių reiškė palaikymą leidiniui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Charlie Hebdo“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Charlie Hebdo“

2015 m. lapkritis, Paryžius

Tų pačių metų lapkričio 13 d. Paryžių sudrebino teroro išpuolių serija: nugriaudėjo sprogimai prie Prancūzijos nacionalinio stadiono, kur vyko Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynės, buvo apšaudyti kelių barų bei kavinių lankytojai, o ypač kruvinos buvo žudynės koncertų rūmuose „Bataclan“, kur vyko roko grupės „Eagles of Death Metal“ koncertas.

Per teroristų siautėjimą žuvo iš viso apie 130 žmonių, o dar apie 350 buvo sužeisti. Atsakomybę už išpuolius vėlgi prisiėmė „Islamo valstybė“.

Septyni teroristai susisprogdino arba buvo nukauti, vienas – 26 metų Salahas Abdeslamas – sugebėjo pasprukti. Per kelias valandas, kol dar nebuvo paskelbta jo paieška, teroristas pabėgo į Belgiją.

Šalį apėmė sielvartas ir pyktis, padėjęs ultradešiniajam Nacionaliniam frontui surinkti net 28 proc. balsų per gruodį vykusius regionų valdžios rinkimus. Karingai nusiteikęs F.Hollande'as suintensyvino aviacijos smūgius prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje ir Irake.

S.Abdeslamo paieška ir teroro aktų tyrimas pareigūnus nuvedė į Briuselį. Paaiškėjo, kad mažiausiai du iš mirtininkų gyveno Belgijoje. Briuselyje buvo sulaikyti 3 žmonės, kuriems gresia kaltinimai terorizmu.

Kovo 18 d. Belgijos ir Prancūzijos policijos pareigūnai per bendrą operaciją Briuselyje sulaikė S.Abdeslamą. Per operaciją įvyko susišaudymas, įtariamas teroristas buvo sužeistas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Policija Paryžiuje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Policija Paryžiuje

2016 m. kovas, Briuselis

2016 m. kovo 22 d. mirtininkai sprogdintojai surengė išpuolius Briuselio Zaventemo oro uoste ir vienoje metro stotyje. Žuvo 32 žmonės, o dar apie 250 buvo sužeista. 17 aukų buvo belgai, likę – užsieniečiai.

Oro uoste, registracijos zonoje nugriaudėjo du sprogimai. Liudininkų teigimu, prieš juos buvo girdimi arabiški šūksniai ir automatinio ginklo šūviai.

Pareigūnų teigimu, bombos sprogo priešingose išvykimo salės pusėse. Liudininkai sakė, kad žmonės, bėgdami nuo pirmojo sprogimo, pakliuvo beveik į antrojo sprogimo epicentrą. Sprogimo metu arba dėl sprogimo metu patirtų sužalojimų žuvo 16 žmonių.

Maždaug po valandos dar vienas galingas sprogimas įvyko metro, Melbeko stotelėje netoli ES institucijų. Ten žuvo dar 16 žmonių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Maelbeek metro stotelė Briuselyje, kurioje buvo įvykdyta teroristinė ataka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Maelbeek metro stotelė Briuselyje, kurioje buvo įvykdyta teroristinė ataka

Pasak Briuselio metro pareigūnų, trijų vagonų traukinys kaip tik buvo beišvažiuojąs iš stotelės tuo momentu, kai įvyko sprogimas. Bomba sprogo viduriniame vagone. Vairuotojas iškart sustabdė traukinį ir evakavo vagonus.

Atsakomybę dėl atakų prisiėmė „Islamo valstybė“. Tai buvo kruviniausias teroro išpuolis Belgijos istorijoje. Vienas išpuolių vykdytojas paspruko, bet vėliau buvo sulaikytas.

Vienas iš Briuselio oro uoste susisprogdinusių džihadistų Najimas Laachroui ten dirbo penkerius metus. Taip pat jis trumpai dirbo ir Europos Parlamente valytoju.

Įtariama, kad 24 metų buvęs elektrotechnikos studentas taip pat pagamino bombas 2015 m. lapkritį Paryžiuje surengtoms teroro atakoms.

Po įvykių Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas pareiškė, kad „didelė dalis“ šalies musulmonų bendruomenės šventė teroristinius išpuolius Briuselyje, ir pridūrė manantis, kad valstybė nesugebėjo integruoti migrantų.

Interviu J.Jambonas taip pat teigė, kad pavojus, siejamas su jaunomis migrantų šeimų atžalomis, yra „pernelyg giliai įsišaknijęs“, nes Belgija „daugybę metų ignoravo įspėjamuosius signalus“.

Belgijos valdžia po išpuolių buvo gausiai kritikuojama, esą ji ignoravo įspėjimus dėl nepakankamo saugumo Briuselio Zaventemo oro uoste. Nutekėjusios Europos Komisijos ataskaitos parodė, kad ES vadovybė siuntė pakartotinius įspėjimus Belgijos civilinės aviacijos pareigūnams dėl nepakankamai griežtų patikrų šalies oro uostuose. Belgijos transporto ministrė po šių kaltinimų atsistatydino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs