15min primena, kas jau dabar žinoma tyrime dėl dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
Kampanija socialiniuose tinkluose
R.Muelleris vasarį pateikė kaltinimus 13-ai Rusijos piliečių ir trims įmonėms dėl „neteisėtų informacinio karo pastangų“ siekiant paveikti 2016 m. prezidento rinkimus ir padėti D.Trumpui nugalėti.
Tyrėjai atskleidė daugiau detalių: esą šios schemos įgyvendinimas užtruko kelis metus, kainavo milijonus dolerių, į šią veiklą buvo įsitraukę dešimtys žmonių. Kai kurie jų vyko į JAV arba šioje šalyje organizavo politinius renginius.
2014-ųjų pavasarį Sankt Peterburge įsikūrusi ir su prezidentui Vladimirui Putinui artimu verslininku Jevgenijumi Prigožinu susijusi įmonė „Internet Research Agency“ (IRA), žinoma kaip rusų „trolių fabrikas“, sukūrė strategiją: pasinaudodama apgavikiškomis banko sąskaitomis ir padirbtais tapatybės dokumentais siekė „skleisti nepasitikėjimą kandidatais ir politine sistema apskritai“.
Anot R.Muellerio pateiktų kaltinimų, IRA pradėjo operacijas tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „Youtube“: bandė paveikti JAV rinkėjus naudodamasi netikromis automatinės paskyromis ir melagingomis reklamomis.
Pavyzdžiui, IRA troliai kūrė medžiagą, remiančią D.Trumpą ir naudojo prieš jo varžovę Hillary Clinton nukreiptas grotažymes, įskaitant #MAGA (D.Trumpo kampanijos šūkio „Make America Great Again“ (liet. „Paverskime Ameriką vėl didžia“) akronimas) ir #Hillary4Prison (liet. Hillary į kalėjimą).
Antrojoje 2016-ųjų pusėje troliai skatino mažumų grupes arba visai nebalsuoti, arba balsuoti už kandidatą, nepriklausantį nė vienai iš dviejų didžiųjų partijų.
Remiantis R.Muellerio pateiktais kaltinimais, daugiau nei 80 žmonių dirbo komandoje, kuri „įsigijo ir naudojo kompiuterinę infrastruktūrą, daugiausia esančią JAV, kad būtų nuslėpta rusiška jų veiklos kilmė ir siekiant išvengti, kad juos aptiks JAV reguliuotojai bei teisėsauga“.
„Internet Research Agency“ tokius kaltinimus neigia.
Programišiai puolė demokratus
Praeitą savaitę 12-ai Rusijos žvalgybos pareigūnų pateikti kaltinimai atskleidė kitą Maskvos bandymų paveikti rinkimus pusę.
Programišiai puolė Demokratų nacionalinį komitetą (DNC), Demokratų Kongreso kampanijos komitetą (DCCC) ir kitas liberalias politines grupes, taip pat H.Clinton rinkimų kampanijos darbuotojus.
Remiantis kaltinimais, 2016-ųjų viduryje programišiai žalingomis programomis užkrėtė mažiausiai 10 DCCC kompiuterių. Šios programos pavogė darbuotojų slaptažodžius.
Programišiai taip pat kopijavo ir siuntė DCCC dokumentus į rusų Arizonoje išnuomotus serverius.
Vėliau programišiai įsilaužė į DNC kompiuterius ir keletą gigabaitų duomenų perkėlė į Ilinojaus valstijoje išnuomotą serverį. Be to, programšiai pavogė tūkstančius komiteto darbuotojų elektroninių laiškų.
Tuomet rusai paviešino pavogtus dokumentus tinklalapyje „DC Leaks“, programišiaus „Guccifer 2.0“ tviterio paskyroje ir neįvardintoje organizacijoje, kuri, kaip manoma, yra „WikiLeaks“.
Anot pateiktų kaltinimų, dokumentų paviešinimo laikas nebuvo atsitiktinis: buvo bandoma pasinaudoti Bernie Sanderso ir H.Clinton konfliktu prieš Nacionalinį demokratų suvažiavimą.
R.Muellerio pateiktuose kaltinimuose įvardinti konkretūs Rusijos žvalgybos pareigūnai, pateikiamos net tokios detalės kaip jų paieškos istorija ar pavedimai bitkoinais.
Kentėjo ir valstijų tarnybos
„2014 pradžioje rusų žvalgyba analizavo JAV rinkimų procesus, su jais susijusias technologijas ir įrangą“, – JAV žvalgybos bendruomenė paskelbė pradiniame Rusijos veiklos prieš rinkimus vertinime.
Bandydami paveikti 2016-ųjų prezidento rinkimus jie pasinaudojo šiomis žiniomis.
„Kremliaus kampanija, nukreipta į JAV rinkimus, susidėjo iš Rusijos kibernetinių operacijų metu gautų dokumentų paviešinimo, įsiskverbimo į JAV valstijų rinkimų komisijas ir atviros propagandos“, – teigiama žvalgybos tarnybų išvadose, kurias D.Trumpas teigė palaikąs.
JAV žvalgyba: „Kremliaus kampanija, nukreipta į JAV rinkimus, susidėjo iš Rusijos kibernetinių operacijų metu gautų dokumentų paviešinimo, įsiskverbimo į JAV valstijų rinkimų komisijas ir atviros propagandos.“
Federalinis tyrimų biuras (FTB) apie grėsmes viešai prabilo iki rinkimų likus dviem mėnesiams: po to, kai buvo įsiskverbta į rinkėjų registravimo sistemas Ilinojuje ir Arizonoje, FTB išplatino įspėjimą apie galimus bandymus įsilaužti į valstijų rinkimų apylinkes.
Vis dėlto vyriausybė rusų operatyvininkus apkaltino tik 2017-ųjų vasarį.
Neseniai R.Muellerio pateikti kaltinimai atskleidžia daugiau detalių: pavyzdžiui, kad 2016-ųjų liepą iš neįvardytos valstijos rinkimų apylinkės programišiai pavogė informacijos apie 500 tūkst. rinkėjų, įskaitant jų vardus, adresus, gimimo datas, vairuotojo pažymėjimo numerius.
Manoma, kad ši valstija yra Ilinojus.
Kaltinimuose taip pat teigiama, kad rusai „įsilaužė į tam tikrų apygardų Džordžijoje, Ajovoje ir Floridoje tinklalapius tam, kad nustatytų pažeidžiamas vietas“.
Be to, rusai įsilaužė į nenurodytos kompanijos, parduodančios rinkėjų registravimo programinę įrangą, kompiuterius. Tuomet apsimesdami kompanijos darbuotoju išsiuntė daugiau nei šimtą žinučių rinkimų administratoriams keliose Floridos apygardose.
Prie tų elektroninių laiškų prisegti „Microsoft Word“ dokumentai buvo užkrėsti žalingomis programomis.
„Maskva vis dar bando“
R.Muelleris ir nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas teigė, kad Rusija vis dar bando paveikti demokratinius procesus JAV.
„Dabar 2018-ieji ir mes vis dar matome, kaip Rusija taikosi į Amerikos visuomenę būdais, kurie gali paveikti mūsų vidurio kadencijos rinkimus“, – birželio pradžioje Prancūzijoje kalbėjo D.Coatsas.
Praeitą savaitę jis tikino, kad „šiandien skaitmeninė infrastruktūra, aptarnaujanti šią šalį, yra puolama tikrąja to žodžio prasme“ ir palygino šių kibernetinių atakų grėsme su tomis, kurias JAV patyrė prieš Rugsėjo 11-osios išpuolius.
Panašiai birželį įspėjo ir R.Muelleris. „Neapkaltinti individai ir įmonės tęsia kišimosi operacijas, panašias į tas, kurios nurodytos vasarį pateiktuose kaltinimuose", – rašoma teismo dokumentuose.
Nei D.Coatsas, nei R.Muelleris viešai nepaaiškino, kokią grėsmę jie turi omenyje. Tuo tarpu įstatymų leidėjai piktinasi, kad D.Trumpo administracija laiko juos nežinioje.
Vidaus saugumo departamento pareigūnai skundėsi nematę jokių skaitmeninio įsilaužimo į rinkimų organizacijas ar sistemas įrodymų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad nėra bandoma sumenkinti visuomenės pasitikėjimo JAV politine sistema ar išprovokuoti neramumus.
Valstijos nepasiruošusios rinkimams
Remiantis „Politico“ tyrimu apie pasiruošimą rinkimams visose 50-yje valstijų, dauguma jų nesugebėjo užpildyti didžiausių savo saugumo spragų. Be to, tik kelios valstijos planuoja imtis saugumo priemonių prieš lapkričio rinkimus.
Valstijos nesiima veiksmų net ir po to, kai Kongresas kovą rinkimų saugumo fondui skyrė 380 mln. dolerių (324,49 mln. eurų).
Tik 13 valstijų teigė planuojančios pasinaudoti Kongreso skirtomis lėšomis, kad nusipirktų naujas balsavimo mašinas.
Mažiausiai 22 valstijos tikino neplanuojančios pakeisti balsavimo mašinų prieš rinkimus, įskaitant visas penkias valstijas, naudojančias vien elektronines balsavimo priemones. Jas kibernetinio saugumo ekspertai įvardija kaip labiausiai pažeidžiamas.
Be to, beveik nė viena valstija po rinkimų neatliko griežto ir statistika paremto audito siekiant surasti kišimosi įkalčius. Vos mažiau nei trečdalis JAV valstijų ir teritorijų.
