Merilando universiteto mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė tikino, tiek Iranas, tiek JAV yra maksimaliai suinteresuotos išvengti konflikto.
„Kadangi JAV smūgių dėka buvo pasiektas toks eskalacijos laipsnis, kokio seniai nematėme, nė viena pusė negali sau leisti praleisti tokių atakų neatsakytų“, – sakė ji.
Pasak E.Murauskaitės, smūgio laikas buvo pasirinktas maksimaliai siekiant išvengti aukų, paliekant erdvės Jungtinėms Valstijoms atsitraukti.
„Jei aukų skaičius būtų buvęs didelis, deeskaluoti situaciją būtų buvę daug sunkiau. Atrodo, kad šiuo metu abi pusės apsikeičia labai karštais pareiškimais ir labai tvirtais politiniais signalais, bet karui niekas nėra nusiteikęs“, – 15min studijoje sakė E.Murauskaitė.
Pranešama, kad amerikiečių bazių užpuolimo metu niekas nenukentėjo, įskaitant jose buvusius lietuvių karius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPSMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius tikino, kad Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Q.Soleimani nužudymas nėra proporcingas atsakas į JAV ambasados Bagdade užpuolimą, amerikiečių bazių puldinėjimą ir amerikiečių kontraktininko nužudymą.
„Dabar (JAV) aiškinama, kad buvo ruošiamas akivaizdus smurtinis išpuolis, o Soleimani buvo nužudytas tam, jog visas puolimo procesas būtų sustabdytas. Tačiau žmonės sako, kad kol kas nėra konkrečių duomenų, kad Soleimani tikrai rengė antpuolį, ir būtų jį tučtuojau įvykdęs. Reikia prisiminti, kad įprastomis aplinkybėmis politiniai vadovai ir generolai nėra taikiniai“, – 15min studijoje kalbėjo K.Girnius.
Politologas atkreipė dėmesį, kad JAV kariaujant su Talibanu, amerikiečiai tiksliai žinojo, jog talibų vadas Mullah Omaras gyveno Kretoje, tačiau nė karto nebuvo mėginta jo nužudyti.
„Eskalacija – labai didelė, o Irano atsakas yra reprezentatyvus, skirtas parodyti, kad kažką daro. Ir tai, kad (iraniečiai) pabrėžė, jog tai – galas, ir daugiau nieko nebus, yra signalas, kad nenorima žengti tikro karo link“, – tikino K.Girnius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kokiomis raketomis Iranas atakavo JAV karines bazes Irake?
Irano politika nepasikeis
E.Murauskaitė atkreipė dėmesį, kad JAV įrodymus dėl ruošiamų Irano atakų pristatė uždarame NATO posėdyje, o viešai tie įrodymai nėra prieinami.
„Bet net jeigu mes sutiktumėme, kad tikrai buvo ruošiama ta ataka ir buvo laiko spaudimas, nėra taip, jog tokio lygio generolas asmeniškai tą ataką rengtų ir juo labiau politiškai ją autorizuotų. Pašalinant tą žmogų problema neišsisprendžia. Nes jo į vietą pastatytas žmogus, tikėtina, bus daug lojalesnis ajatolai“, – sakė ji.
Saugumo ekspertė prognozavo, kad Q.Soleimani pašalinimas reikšmingai nepakeis Irano politikos. Be to, išaugo nerimas, kad amerikiečių kariams, jų šeimų nariams, diplomatams ir verslininkams Vidurio Rytuose kyla pavojus.
„Trumpo žingsnis nužudyti generolą labai stipriai padidino įtampą Vidurio Rytuose“ , – 15min studijoje sakė E.Murauskaitė.
K.Girnius tikino, kad labai svarbu, ką šiandien kreipdamasis į amerikiečius pasakys D.Trumpas. Politologas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu JAV prezidentai įrašai socialiniame tinkle „Twitter“ buvo pakankamai nuosaikūs.
„Jei pasiskelbs, kad laimėjome, ir truputį švelniai pagrasins, įtampa gali atslūgti. Iranas, kad ir kiek būtų įpykęs, puikiai supranta, jog atviros karinės konfrontacijos su JAV atveju pralaimėtų“, – tikino K.Girnius.
Pasak E.Murauskaitės, labai svarbus ir Irano branduolinės programos aspektas. Esą kai D.Trumpas 2018 metais paskelbė apie pasitraukimą, Iranas Europos ir kitų didžiųjų šalių pagalba buvo įtikintas nedaryti skubių žingsnių dėl branduolinės programos vystymo.
„Šiuo klausimu Amerika efektyviai įvarė save į kampą. Iranas dar prieš šiuos smūgius pareiškė, kad nepasitraukia iš šio susitarimo, bet laiko save jo neberibojamu.
Nėra aišku, ką jie konkrečiai galėtų daryti – ar didinti centrifūgų skaičių, ar apriboti tarptautines inspekcijas, ar sodrinti uraną iki didesnio procento nei numatyta. Tačiau tai buvo signalas, kad kažkas gali pradėti vykti“, – tikino saugumo ekspertė.
Pasak jos, JAV bus labai sunku rasti naujų svertų siekiant sustabdyti programą. Vis dėlto, E.Murauskaitė prognozavo, kad Iranas staigių veiksmų nesiims: jam labai svarbus tarptautinis palaikymas ir nuomonė, esą Teheranas branduolinio susitarimo atžvilgiu yra „geroji pusė“.
Naktį iš antradienio į trečiadienį iš Irano į bazes Irake buvo paleista keliolika balistinių raketų. Tai buvo pirmieji veiksmai, kurių ėmėsi Iranas, žadėjęs atkeršyti JAV už įtakingo generolo nužudymą praėjusią savaitę.