Patvirtinta, kad Lietuvoje bus dislokuotas Vokietijos vadovaujamas batalionas, kuriame bus vokiečių-prancūzų, norvegų ir Beniliukso valstybių karių kuopos.
Kodėl šis susitikimas Varšuvoje toks svarbus Lietuvai? Ką Lietuva gavo ir kaip šie planai taps tikrove? Kokią įtaką turės kiti NATO susitikime priimti sprendimai? Ką šie planai reiškia agresiją demonstruojančiai Rusijai?
Apie šiuos ir kitus klausimus 15min vaizdo konferencijoje svarstė Lietuvos prezidentės patarėjas užsienio reikalų klausimais Nerijus Aleksiejūnas ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ekspertams – didžiulis krūvis
Kaip rengiamasi tokiems viršūnių susitikimams? N.Aleksiejūnas tvirtino, kad pasiruošimas artėjančiam viršūnių susitikimui prasideda vos pasibaigus prieš tai vykusiam susitikimui. Taip esą buvo ir šįkart – po diskusijų Velse iškart pradėta ruoštis pokalbiams Varšuvoje.
„Planuojami vizitai, susitikimai su aljanso partneriais. Norėčiau išskirti prezidentės vizitą į Vokietiją balandžio mėnesį, po kurio ir buvo išgirsta apie Vokietijos kariuomenės atėjimą į Lietuvą. Visada galvojama metus dvejus į priekį.
Aišku, intensyvusis etapas buvo keli mėnesiai prieš susitikimą. Ekspertams ir diplomatams teko didžiulis krūvis“, – teigė N.Aleksiejūnas.
Jis sutiko, kad pagrindinis Lietuvos tikslas buvo pereiti nuo planų ir dokumentų prie realių veiksmų: „Gavome užtikrinimą dėl bataliono Lietuvoje, o kalbant apie visą regioną – dėl keturių batalionų. Pagaliau pas mus bus nuolatinės NATO pajėgos, kurios padės užtikrinti atgrasymą.“
Atspirties tašku tapo Ukraina
N.Aleksiejūnas taip pat pasidžiaugė, kad aljanso nariai vieningai sutarė, jog Rusija yra grėsmė: „Tai atsispindi visuose dokumentuose, o Rusijai siunčiamas stiprus signalas, kad aljansas yra vieningas.“
L.Kojala sutiko, kad Lietuva Varšuvoje gavo tai, ko norėjo. Mūsų šalis, į NATO įeinanti jau nuo 2004 metų, esą niekada neturėjo tokių aiškių saugumo garantijų.
„Be to, labai svarbu pabrėžti tai, kad apskritai visas NATO parodė gebantis reaguoti į kintančias geopolitines aplinkybes ir nesuabejoja, kai reikia priimti sprendimus, kurie stiprina pažeidžiamiausių aljanso narių saugumą.
Todėl tai, kad batalioną siunčia ne tik amerikiečiai, iš kurių paprastai daugiausia ir tikimasi saugumo srityje, bet ir Vokietija, Didžioji Britanija, Kanada, rodo, jog vienybė apima gerokai platesnį valstybių ratą. Jau galime kalbėti apie mums labai svarbų sutarimą.
Be to, dar prieš 5–6 metus Vakaruose buvo galima rasti labai daug vertinimų, kad NATO galbūt prarado pirminę paskirtį, kad Šaltasis karas baigėsi, kad aljansas, kuris buvo sukurtas suvokiant, jog pagrindinė grėsmė kyla iš Sovietų Sąjungos, tokio tikslo nebeturi. Buvo daug vilčių, kad istorijos pabaiga atėjo, kad visur – ir Rusijoje – įsivyraus liberali demokratija“, – dėstė L.Kojala.
N.Aleksiejūnas pripažino, kad tiksliai pasakyti, kiek Lietuvai kainuos papildomi pajėgumai, dar negalima.
Pasak analitiko, dabar apie tai niekas nebekalba, o Ukraina tapo „tuo atspirties tašku“, kuris neleidžia suabejoti, kad dabartinės NATO ribos turi būti ginamos labai praktinėmis priemonėmis“.
Tiesa, N.Aleksiejūnas pripažino, kad tiksliai pasakyti, kiek Lietuvai kainuos papildomi pajėgumai, dar negalima.
„2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai 2018 metais tikslas išlieka. Tikimės, kad kitais metais pasieksime 1,8 proc. BVP. Saugumas yra svarbu, ir saugumas kainuoja, o visuomenėje sutarimas yra. Norėdami sulaukti partnerių paramos, pirmiausia turime įrodyti, kad ir patys esame pajėgūs“, – pabrėžė N.Aleksiejūnas.
Kremlius kažko nauja nesugalvos
L.Kojalos teigimu, Rusijai iš Varšuvos buvo nusiųstas labai aiškus signalas – kad NATO šalys, nepaisydamos Maskvos grasinimų, reaguoja į įvairias Kremliaus provokacijas.
„Todėl trečiadienį NATO ir Rusijos atstovų susitikimas vyks visiškai kitokioje atmosferoje nei būtų vykęs tokiu atveju, jei jokių sprendimų Varšuvoje nebūtų priimta. O dabar NATO atstovai kalbėsis jau priėmę konkrečius sprendimus ir aiškiai parodę nubrėžtas ribas“, – teigė L.Kojala.
Ekspertas priminė, kad Rusija daug metų tarsi leisdavo suprasti Baltijos šalims, jog jos nėra pilnavertės NATO ar Europos Sąjungos šalys, neprilygstančios, pavyzdžiui, Vokietijai ar Jungtinei Karalystei: „O dabar įrodyta priešingai.“
Ar į Varšuvoje priimtus sprendimus reaguos Rusija? L.Kojala Varšuvoje kalbėjosi su Rusijos ekspertais, ir „visi jie prognozavo, kad kažkokia reakcija bus“.
Varšuvoje sąjungininkus nustebino Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o žodžiai, esą Rusija yra partnerė, o ne grėsmė.
„Niekas nežino, ką gali sugalvoti Kremliaus strategai, bet, matyt, negalime tikėtis ko nors itin nauja. Įvairiausių priemonių – pradedant propagandinėmis žinutėmis, o baigiant kariniais antskrydžiais – jau matėme. Galbūt tai bus tęsiama, bet visa tai jau regėjome ne vieną kartą“, – sakė L.Kojala.
Varšuvoje sąjungininkus nustebino Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o žodžiai, esą Rusija yra partnerė, o ne grėsmė.
„Teko pačiam girdėti lyderių diskusijas, ir susidarė įspūdis, kad kalbama itin vieningai, – visgi teigė N.Aleksiejūnas. – Susitarimo rezultatai geriau parodo, kad NATO supranta, su kuo turi reikalą, nei galbūt iš konteksto ištraukiami žodžiai. Prancūzijos karių atėjimas į Lietuvą, Estiją rodo tikrąjį grėsmės suvokimo lygį.“
Prezidentės patarėjo manymu, būtent dėl Rusijos veiksmai įtikino prisidėti prie bendrų veiksmų ir Italijos ar Graikijos lyderius, dar prieš kelerius metus gana skeptiškai kalbėjusius apie NATO plėtrą ar gynybos finansavimo klausimus.
Dėl interviu nebuvo tartasi
Varšuvoje Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė pateko ir į nedidelį incidentą – Estijos žurnalistai nufilmavo jos atsisakymą duoti interviu Rusijos televizijos kanalui „Rossija“. Ant žurnalistės mikrofono pamačiusi užrašą „Rossija“, D.Grybauskaitė ištarė: „Rossija? Ne, ne.“ Ir nuėjo.
Estijos žurnalistai nufilmavo D.Grybauskaitės atsisakymą duoti interviu Rusijos televizijos kanalui „Rossija“.
Prezidentės patarėjas N.Aleksiejūnas tuo metu buvo šalia D.Grybauskaitė ir viską puikiai matė.
„Susidarė įspūdis, kad tai buvo ne nuoširdus noras gauti interviu, o tam tikra provokacija. Prezidentė davė interviu labai daug televizijų, labai daug žurnalistų.
Visi jie kreipėsi iš anksto, o šiuo atveju tai buvo bandymas pribėgti ir prašyti interviu, dėl kurio nebuvo tartasi ir kuris, matyt, ir nebuvo tikslas“, – tvirtino N.Aleksiejūnas.
Ar D.Grybauskaitė duotų interviu Rusijos televizijoms? „Be abejo, svarstytume visus prašymus ir spręstumėme.“
Plėtrą galima pamiršti?
NATO viršūnių susitikime dalyvavo ir Ukrainos delegacija, vadovaujama prezidento Petro Porošenkos. Ar Ukrainos klausimas nėra užmirštas? Ar NATO svarbu palaikyti santykius su Ukraina?
„Viena iš penkių vadovų sesijų buvo skirta Ukraina, ir tai daug ką pasako. O ir Nadiją Savčenko visi pasitiko labai šiltai. Dar svarbesnis buvo signalas, kad aljansas pasirengęs padėti Ukrainai“, – tvirtino N.Aleksiejūnas.
L.Kojala sutiko, bet jis taip pat pastebėjo, kad vadinamoji „atvirų durų politika“ keičiasi: „Brėžiama raudona linija. Nepanašu, kad NATO galėtų plėstis dar toliau į rytus. Prancūzams, vokiečiams ir kitoms Europos šalims kalbėti apie NATO plėtrą dabar, po Ukrainos krizės, yra labai sudėtinga“.
„Ar NATO pasiryžtų plėsti organizaciją? Manau, kad tai būtų labai sunku“, – pripažino L.Kojala, nors Varšuvoje kalbėta apie Gruziją, Juodkalniją, Makedoniją.
Lenkija išnaudojo simboliką
Renginio šeimininkė buvo Lenkija, kuriai NATO viršūnių susitikimas buvo labai svarbus. Ką jis davė Varšuvai?
„Lenkija parodė regioninę lyderystę: tapo centru, kuriame priimami kertiniai sprendimai, susiję ne tik su pačia Lenkija, bet ir su Baltijos šalimi. Tai yra ir dabartinės vyriausybės pozicija – skirti didelį dėmesį savo rytiniam sparnui, ieškoti saugumo garantijų, kurios apimtų visą rytinį regioną.
Taip, tai buvo tam tikras dabartinės valdžios legimitizavimas. Buvo bandoma nuraminti aistras, kylančias dėl vidaus politikos sprendimų. Kita vertus, ir Barackas Obama pasisakė dėl ne visai demokratinių sprendimų Varšuvoje“, – svarstė L.Kojala.
Lenkija gerai išnaudojo simboliką – juk Varšuvoje kadaise buvo priimti susitarimai dėl Varšuvos pakto.
Jo manymu, Lenkija gerai išnaudojo simboliką – juk Varšuvoje kadaise buvo priimti susitarimai dėl Varšuvos pakto, o dabar buvo parodyta, kad „visas regionas transformavosi ir tapo vakarietišku visomis prasmėmis“.
„Apie Lenkijos vidaus problemas nebuvo kalbama, o lenkams galima tik padėkoti už puikų susitikimo organizavimą. Tiek praktiniai dalykai, tiek rezultatai atitiko vienas kitą“, – pridūrė N.Aleksiejūnas.
Lenkija, be to, gali būti patenkinta, nes JAV šioje šalyje dislokuos karių brigadą, o kalbama net apie diviziją.
Aljansas – teisingame kelyje
Varšuvoje priimti iš tiesų svarbūs, net istoriniais laikytini sprendimai dėl NATO veiklos. Kokius tikslus tiek Lietuva, tiek visas aljansas dabar turėtų kelti toliau?
„Sustoti neturime – reikia galvoti apie ateitį, – teigė N.Aleksiejūnas. – Yra tolimesnių NATO buvimo regione didinimo priemonių – kalbant tiek apie karius, tiek apie oro gynybą, tiek apie kitus sprendimus dėl bendradarbiavimo regione. Svarbus Suvalkų koridoriaus klausimas.
Nemanau, kad po Varšuvos būsime pamiršti. Aišku, daug kas priklausys nuo mūsų didžiojo kaimyno Rytuose veiksmų. Vis dėlto esame teisingame kelyje“.
L.Kojala sutiko: „Pasiekėme daug ir dabar turime atlikti namų darbus. Reikia svetingai priimti atsiunčiamus karius – juk tikimės, kad batalionas atvyko ne trumpam, o ilgam. Be to, reikia toliau skirti didelį dėmesį gynybos finansavimui. Pastaraisiais metais labai stengiamės, bet turime pasiekti 2 proc. ribą.
