Branduolinė katastrofa galėtų ištikti per porą minučių, nes pasaulyje yra daugybė raketų, kurioms paleisti užtektų vien tik kompiuterio signalo, todėl net ir mažiausia klaida gali būti lemtinga.
Tačiau tai nereiškia, kad branduolinių ginklų valdymo srityje nėra pasitaikę klaidų.
Taip buvo atsitikę istorinės Kubos raketų krizės metu 1962-aisiais, kai dviejų supervalstybių konfrontacija tik per plauką neperaugo į branduolinį karą, leidiniui apie branduolinius mokslus teigė Johnas Bordne. JAV branduolinių raketų sistemos valdymo veteranas buvo šios klaidos liudininkas, kai dirbo Okinavos raketų paleidimo centre Japonijoje.
„Mano darbas buvo pasirūpinti, kad raketos galėtų būti paleistos bet kurią akimirką“, – sakė 73-ejų metų Johnas „Skype“ konferencijos metu, kurią Jungtinių Tautų organizacijoje surengė prieš branduolinius ginklus nusiteikusios grupės.
Jis teigia, kad naktinės pamainos spalio 28-ą dieną metu 1962-aisiais JAV buvo ypač arti „netyčinio“ branduolinio karo: JAV vos neįvykdė branduolinės atakos prieš Sovietų Sąjungą, kai netikėtai prie orų pranešimo buvo prisegtas įsakymas paleisti visas 32 Okinavoje buvusias branduolines raketas.
„Kelias jaudinančias minutes Okinavoje atrodė, kad raketos bus panaudotos tam, kam jos yra skirtos“, – pasakojo J.Bordne.
Tada tai sunkiai suvokėme, bet jei būtume įvykdę duotą įsakymą, gyvybė Žemėje nebūtų išlikusi.
Vienintelis dalykas, kuris sustabdė JAV karius nuo branduolinės katastrofos, buvo įtarumas. „Kodėl toks įsakymas buvo nusiųstas, kai grėsmės lygis buvo tik „Defcon 2“? – aiškino branduolinių raketų valdymo veteranas. – Raketos gali būti paleistos tik paskelbus „Defcon 1“.
Vienas leitenantas nepaisė savo kolegų nuogąstavimų ir ketino vykdyti gautą įsakymą, bet kiti kariai jį privertė apsigalvoti, kai nukreipė savo ginklus.
„Tada tai sunkiai suvokėme, bet jei būtume įvykdę duotą įsakymą, gyvybė Žemėje nebūtų išlikusi, – vaizdo įraše sako J.Bordne. – Niekas nenori pradėti pasaulio pabaigos“.
Kai tik karinė vadovybė suvokė, jog įvyko klaida, ji atšaukė įsakymą paleisti branduolines raketas ir vėliau apie tai niekas neištarė nė žodžio.
Nors J.Bordne teigia, kad oro pajėgos patvirtino jo pasakojimą, jokios oficialios informacijos apie šį incidentą JAV institucijos neturi. Tačiau veterano istorija yra tikėtina, sako Brucas Blairas, Prinstono universiteto mokslininkas, kuris tiria branduolinių raketų kontrolės sistemas.
„Aš ilgai laiką nuodugniai studijavau branduolines sistemas, administravimo procedūrą ir jų silpnybes, – aiškino mokslininkas. – Ši istorija manęs nė kiek nestebina.“
Tokios situacijos gali atsitikti dėl technikos sutrikimų, sakė JAV mokslininkas B.Blairas. Kaip pavyzdį jis pateikė 1979-ųjų klaidą, kai JAV oro kontrolės karinių pratybų medžiaga pateko į kompiuterinę sistemą.
„Tą kartą kompiuteriai pranešė, kad rusų pajėgos paleido branduolines raketas, o ši klaidinga informacija pasiekė aukščiausio rango pareigūnus“, – sakė B.Blairas.
