Naujienų agentūra AFP apžvelgė šių trijų moterų svarbiausius gyvenimo pasiekimus.
ELLEN JOHNSON SIRLEAF
Ši Afrikos „geležinė ledi“ yra moterų teisių gynėja, kurios plieninė savitvarda buvo išbandyta stovint prie šalies vairo po pilietinio karo smarkiai susipriešinusioje Liberijoje.
Pirmąkart tapusi Liberijos vadove 2005 metais, E.J.Sirleaf, kuriai dabar yra 73-eji metai, ėmėsi vesti tautą, smarkiai nukentėjusią per 14 metų trukusį žiaurų pilietinį karą. Tuo metu šalyje nebuvo elektros, neveikė vandentiekis, o visa infrastruktūra praktiškai buvo sugriauta.
E.J.Sirleaf pritraukė daugiau nei 16 mlrd. JAV dolerių investicijų į Liberijos kalnakasybos, žemės ūkio ir miškininkystės sektorius, taip pat į naftos žvalgymo projektus prie šalies krantų. Ji užtikrino, kad valstybės skolų našta būtų sumažinta 4 mlrd. dolerių.
Tačiau prezidentės įvaizdis pablogėjo, kai Tiesos ir susitaikymo komisija 2009 metais įtraukė ją į sąrašą asmenų, kuriems 30 metų neturėtų būti leidžiama užimti viešųjų postų dėl to, kad jie palaikė prezidentu tapusį buvusį karo vadą Charlesą Taylorą.
E.J.Sirleaf prisipažino iš pradžių palaikiusi Ch.Tayloro vadovaujamą sukilimą prieš diktatoriaus Samuelio Doe vyriausybę 1989 metais, dėl kurio įsiplieskė pirmasis Liberijos pilietinis karas. Tačiau ji teigė, kad vėliau jiedu tapo aršiais priešininkais, kai paaiškėjo tikrasis Ch.Tayloro įvykdytų karo nusikaltimų mastas.
Po to, kai spalį buvo paskelbta šių metų Nobelio taikos premijos laureate, E.J.Sirleaf buvo perrinkta antrai kadencijai, nors rinkimus temdė smurtas ir opozicijos boikotas.
Harvardo universitete ekonomistės išsilavinimą įgijusi E.J.Sirleaf dirbo finansų ministre vadovaujant prezidentams Williamui Tolbertui ir Williamui Tubmanui, o vėliau buvo dešimtmečiams nutildyta ir turėjo išvykti iš šalies.
Ji taip pat yra dirbusi Pasaulio banke.
E.J.Sirleaf ištekėjo būdama 17-os metų, tačiau vėliau išsiskyrė, kai vyras pradėjo prieš ją smurtauti. Ji turi keturis sūnus ir 11 vaikaičių.
LEYMAH GBOWEE
Liberijos taikos aktyvistė Leymah Gbowee geriausiai žinoma dėl pastangų įtikinti savo šalies moteris nepaklusti grėsmingiems karo vadams ir reikalauti, kad vyrai užbaigtų vieną iš kruviniausių karų Afrikoje.
Ji vadovavo krikščionių ir musulmonių judėjimui, kurio narės rinkdavosi Monrovijoje melstis už taiką ir protestuoti prieš karą, vilkėdamos baltus drabužius. 2002 metais jos paskelbė sekso streiką, atsisakydamos santykiauti su savo vyrais, kol bus nutrauktas smurtas ir pilietiniai neramumai.
2003 metais L.Gbowee vadovaujamas judėjimas sugebėjo pasiekti, kad su jo atstovais susitiktų Ch.Tayloras ir išgavo prezidento pažadą, kad jis dalyvautų taikos derybose Ganoje.
Maždaug po dvejų metų buvo paskelbtos Akros taikos sutarties sąlygos.
Socialinės darbuotojos išsilavinimą įgijusi 39-erių metų L.Gbowee konsultuodavo smarkius sukrėtimus išgyvenusius žmones ir buvusius vaikus karius iš Ch.Tayloro armijos.
Ganoje ji įkūrė Afrikos moterų, taikos ir saugumo tinklą (WIPSEN-A) ir yra jo vadovė. Dabar ji dirba Monrovijoje, vadovaudama taikos ir susitaikymo iniciatyvai savo šalyje.
E.J.Sirleaf paskyrė L.Gbowee vadovauti šiam projektui laimėjusi prezidentės rinkimus, kuriuos aptemdė smurtas, atkreipdama dėmesį į gilų susipriešinimą šalyje, kurioje karas baigėsi prieš aštuonerius metus.
L.Gbowee yra šešių vaikų motina.
TAWAKKUL KARMAN
32-ejų metų jemenietė aktyvistė ir žurnalistė T.Karman, užsitraukusi valdžios rūstybę dėl savo kovos už žmogaus teises, tapo pirmąja arabe, pelniusia Nobelio taikos premiją.
Ši trijų vaikų motina kelis mėnesius gyveno sostinės Sanos centrinėje Pokyčių aikštėje, tapusioje protestų židiniu, ir buvo laikoma viena pagrindinių veikėjų sukilime prieš prezidentą Ali Abdullah Salehą.
Spalį paskelbtą žinią, kad Nobelio premija buvo skirta T.Karman, džiaugsmingai sveikino aktyvistai ir protestuotojai, tačiau ignoravo Jemeno valstybinė žiniasklaida.
Nuo to laiko moteris aktyviai ragino, kad A.A.Salehas stotų prieš tarptautinį teismą.
Veteranas lyderis A.A.Salehas lapkričio 23 dieną pasirašė Persijos įlankos šalių pasiūlytą valdžios perdavimo sutartį, pagal kurią jis perdavė „reikalingas“ konstitucines galias viceprezidentui, mainais į teisinę neliečiamybę.
Tačiau po kelių dienų T.Karman kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą Hagoje, reikalaudama, kad A.A.Salehas būtų teisiamas už nusikaltimus žmoniškumui.
Tapusi Nobelio taikos premijos laureate, T.Karman negrįžo į Pokyčių aikštę ir retai kada būna savo šalyje.
Ji buvo nuvykusi į Niujorką, kur susitiko su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu, taip pat Paryžiuje susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Alainu Juppe.
Įgijusi tarptautinį pripažinimą, ji dažnai kalba per Dohoje įsikūrusią palydovinę naujienų televiziją „al Jazeera“, komentuodama padėtį Jemene.
Žurnalistės išsilavinimą įgijusi T.Karman yra gimusi Michlafo kaime netoli antrojo didžiausio Jemeno miesto Taizo, kuris taip pat tapo sukilimo prieš A.A.Salehą židiniu.
Ji ryši musulmonišką skarelę, atsisakiusi tradicinės veidą dengiančios skraistės, įprastos jos neturtingoje musulmoniškoje šalyje. T.Karman daugelį metų pasisakydavo už moterų teises, žodžio ir spaudos laisvę Jemene.
2005 metais ji įkūrė organizaciją „Žurnalistės be grandinių“.
