2015-ųjų kovo 21 dieną Bulgarijos valstybei priklausiančioje Vazovo gamykloje, kurioje gaminama prieštankinė ir priešraketinė įranga, nugriaudėjo sprogimai, čia pasikartoję po trijų savaičių.
Tuo pat laikotarpiu mažiausiai šeši rusai, kurie, kaip manoma, yra GRU agentai, reguliariai atvykdavo ir išvykdavo iš Bulgarijos.
Skrydžių ir GPS sekimo duomenys, kuriuos surinko „Bellingcat“ tyrėjai, rodo, kad dar vienas GRU agentas į Bulgariją atvykdavo ir išvykdavo panašiu metu, kai 2014 metais įvairiose šalies vietose panašią įrangą gaminančiose gamyklose nugriaudėjo dar keturi sprogimai. Vieno jų metu žuvo 15 žmonių.
Bulgarijos prokurorai pradėjo tyrimus dėl visų sprogimų, tačiau kaltinimai buvo pateikti tik dėl vieno iš jų – 2014-ųjų spalį nugriaudėjusio Gorni Lomo kaime.
Keturi kaltinamieji vėliau buvo išteisinti, nėra jokios viešos informacijos apie tai, kaip baigėsi kiti tyrimai, nurodo „Laisvojo Europos radijo“ Bulgarijos tarnyba.
Čekijos vyriausybei dėl 2014-ųjų sprogimų amunicijos sandėlyje apkaltinus GRU, buvęs Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas paragino iš naujo atverti tyrimus.
„Ginklų pramonė yra pavojinga, būna incidentų. Tačiau gamybos procesas yra sudarytas taip, kad nelaimingo atsitikimo atveju žala ir padariniai būtų minimalūs. Tačiau šeši sprogimai per mažiau nei dvejus metus – tai tampa labai įtartina“, – sakė jis.
„Žinant, kokia yra Rusijos įtaka Bulgarijoje, kokie yra Rusijos interesai, ir kad mūsų politika dėl ginklų pardavimų ir reeksporto kartais prieštarauja Rusijos interesams, man neatrodo nelogiška, kad įsikišo Rusija“, – teigė T.Tagarevas.
Neišaiškinti sprogimai
2014-ųjų vasario 28 dieną „Arsenal“ ginklų komplekse Kazanlake, esančiame į rytus nuo Sofijos, nugriaudėjo sprogimas, iš dalies sunaikinęs dirbtuves, kuriose buvo gaminamas parakas. Vienas žmogus žuvo.
Rugpjūčio 8 dieną kelių sprogimų „TEREM-Tsar Samuil“ karinės gamyklos Kostenece metu buvo sužeista dešimt žmonių.
Spalio 1-ąją gamykloje Gorni Lome nugriaudėjo daugiausia aukų pareikalavęs sprogimas: 15 žmonių žuvo, dar du buvo sužeistai.
Gruodžio pabaigoje privačioje amunicijos gamykloje Magliže taip pat kilo nepaaiškinamas sprogimas, pražudęs vieną asmenį.
Kai Bulgarijoje buvo fiksuojami sprogimai, įtampa Rytų Ukrainoje buvo itin išaugusi: Rusija okupavo Krymo pusiasalį, šalies Rytuose prasidėjo karas su Maskvos remiamais separatistais.
Tuo metu Ukrainos kariuomenė buvo siaubingos būklės: trūko organizuotumo, kariai nebuvo tinkamai apmokyti, itin trūko tinkamų ginklų bei įrangos.
„Bellingcat“ tyrėjai, remdamiesi skrydžių duomenimis, nurodo, kad Rusijos pilietis Vladimiras Moisejevas, pasinaudojęs pseudonimu „Vladimiras Popovas“, 2014 metais į Bulgariją keliavo bent keturis kartus: kovą, rugsėjį, lapkritį ir gruodį, taip pat vieną kartą 2015 metais.
Visos šios kelionės įvyko panašiu metu kaip ir sprogimai įvairiose Bulgarijos gamyklose.
Juodkalnijos pareigūnai ieško V.Moisejevo: jis galimai susijęs su bandymu 2016 metais įgyvendinti perversmą, dėl kurio įtariama GRU.
2015-ųjų vasarį ir balandį mažiausiai šeši kiti rusai, įtariami esantys GRU agentai, keliavo į ir iš Bulgarijos, rodo skrydžių duomenys. Denisas Sergejevas į Sofiją keliavo prisidengęs Sergejaus Fedotovo slapyvardžiu, Sergejus Liutenenkovas – Sergejaus Pavlovo vardu.
Kitas įtariamas agentas Jegoras Gordijenko, pasinaudojęs Georgijaus Gorškovo slapyvardžiu, į Burgo miestą atvyko trečią balandžio savaitę kartu su D.Sergejevu.
Jų vizito Bulgarijoje metu staiga mįslingai susirgo ir vos mirties išvengė ginklų prekeivis Emilianas Gebrevas. Dar du bulgarai, įskaitant E.Gebrevo sūnų, taip pat labai sunkiai susirgo. Tuomet Bulgarijos tyrėjai paskelbė, kad verslininkas buvo apnuodytas nenustatyta medžiaga.
2019 metais bulgarų tyrėjai iš naujo atvėrė tyrimą dėl E.Gebrevo apnuodijimo. Jame figūravo penki GRU agentai, vėliau trys rusai buvo apkaltinti.
2014 metais Čekijos sandėlyje sprogusi amunicija siejama su E.Gebrevu, kuris, kaip manoma, siekė parduoti ginklų Ukrainai.
Pats E.Gebrevas tai neigia, tačiau buvęs Ukrainos žvalgybos pareigūnas „Laisvosios Europos radijui“ patvirtino, kad tuomet Ukraina dirbo su bulgarų ginklų prekeiviu.
Balandžio 17 dieną Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų. Pasak Prahos, išsiunčiami rusų žvalgybos darbuotojai, dirbantys su diplomatine priedanga.
Atsakydama Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Su Čekija solidarizavosi ir diplomatų išsiuntė Lietuva, Latvija, Estija ir Slovakija.
