„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

2014 metų netektys – nuo Eduardo Ševardnadzės iki Haičio diktatoriaus

2014 m. politikos pasaulis neteko garsių asmenybių, kurios dalyvavo svarbiose praėjusios epochos įvykiuose. Vieni iš jų matė Sovietų Sąjungos subyrėjimą, kiti prisidėjo prie Votergeito skandalo ar buvo kolonializmo sistemos žlugimo liudininkai. Pateikiame didžiausio atgarsio 2014 metų politikos pasaulyje sulaukusių netekčių sąrašą.
Eduardas Ševardnadzė
Eduardas Ševardnadzė / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Arielis Sharonas

Sausio 11 d., būdamas 85 metų, mirė buvęs Izraelio premjeras A.Sharonas, prieš tai aštuonerius metus išbuvęs komoje.

A.Sharonas į istoriją pirmiausiai įėjo kaip prieštaringai vertinamos Izraelio invazijos į Libaną 1982 m. organizatorius. Izraelio politikoje šis žmogus išbuvo beveik pusę amžiaus.

Buvęs Izraelio premjeras kartą nusprendė, jog jo šaliai būtinas vienašališkas atsiskyrimas nuo palestiniečių ir valstybinių sienų nustatymas. 2005 m., praėjus 38 metams po okupacijos, A.Sharonas įsakė išvesti Izraelio pajėgas ir naujakurius iš Gazos ruožo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Arielis Sharonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Arielis Sharonas

Eduardas Ševardnadzė

Liepos 7 d. mirė Gruzijos eksprezidentas ir paskutinysis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė. Jam buvo 86-eri.

E.Ševardnadzei negailėta pagyrų dėl jo darbo pirmojo Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo diplomatijos vadovo poste. Tuo metu jis susiderėjo dėl strateginės ginkluotės mažinimo su JAV, taip pat buvo vienas iš susitarimo dėl Berlyno sienos griovimo tarpininkų.

Vis dėlto, per dešimtmetį jo vadovavimo gimtajai Gruzijai, ši šalis paniro į chaosą ir skurdą.

E.Ševardnadzė buvo nuverstas per 2003 m. įvykusią Rožių revoliuciją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eduardas Ševardnadzė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eduardas Ševardnadzė

Benas Bradlee

Spalio 21 d., sulaukęs 93 metų, mirė buvęs laikraščio „The Washington Post“ redaktorius B.Bradlee, kuris buvo atsakingas už reportažus apie Votergeito skandalą, per kurį buvo nuverstas JAV prezidentas Richardas Nixonas.

JAV vadovas Barackas Obama 2013 m. įteikė B.Bradlee prezidentinį laisvės medalį už indėlį į žurnalistiką. 

JAV vadovas Barackas Obama 2013 m. įteikė B.Bradlee prezidentinį laisvės medalį už indėlį į žurnalistiką. Šis politikos žurnalistikas taip pat yra gavęs Pulitzerio premiją.

B.Bradlee jauniems „The Washington Post“ reporteriams pavedė tirti įsilaužimą į Demokratų partijos būstinę, įsikūrusią „Watergate“ viešbutyje Vašingtone.

Publikuotose straipsniuose buvo paviešinta sekimo ir machinacijų schema, kuri ir lėmė apkaltą R.Nixonui bei jo pasitraukimą iš JAV prezidento posto 1974 metais.

Scanpix/AP nuotr./Benas Bradlee
Scanpix/AP nuotr./Benas Bradlee

Goughas Whitlamas

Buvęs Australijos premjeras G.Whitlamas mirė spalio 21 d. Politikui buvo 98 metai.

2013 m. paviešinti „Wikileaks“ duomenys atskleidė, jog 1975 m. G.Whitlamas, kalbėdamas apie Lietuvą, Latviją ir Estiją, pareiškė, jog prieš Sovietų Sąjungos okupaciją jos neva buvo fašistinės valstybės. 

„Wikipedia“ nuotr./Goughas Whitlamas
„Wikipedia“ nuotr./Goughas Whitlamas

Jeanas Claude'as Duvalier

J.C.Duvalier buvo Haičio diktatorius nuo 1971 iki 1986 m. Buvęs Haičio vadovas mirė būdamas 63 metų.

Haičio vadovu J.C.Duvalier tapo būdamas 19 metų ir perėmė valdžią iš savo tėvo Francois. 

Haičio vadovu J.C.Duvalier tapo būdamas 19 metų ir perėmė valdžią iš savo tėvo Francois. J.C.Duvalier valdymo laikais šioje Karibų regiono valstybėje buvo uždrausta opozicija ir pradėti vykdyti valdžiai nepaklūstančių asmenų persekiojimai.

Maža to, valstybės gaunamas pajamas J.C.Duvalier pervesdavo į savo asmenines sąskaitas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Claude'as Duvalier
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeanas-Claude'as Duvalier

Wojciechas Jaruzelskis

Gegužės 25 d. po sunkios ligos, būdamas 90 metų, mirė paskutinis komunistinės Lenkijos vadovas W.Jaruzelskis. Šiai šaliai jis vadovavo nuo 1981 iki 1990 m., kuomet pasitraukė iš valdžios po komunistinės sistemos žlugimo.

Vadovaudamas Lenkijai jis įsakė suimti judėjimo „Solidarumas“ lyderį Lechą Walęsą, kuris 1990 m. tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu po Antrojo pasaulinio karo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Wojciechas Jaruzelskis 2009-aisiais
AFP/„Scanpix“ nuotr./Wojciechas Jaruzelskis 2009-aisiais

Michaelas Sata

Spalio 28 d. būdamas 77 metų amžiaus, mirė Zambijos prezidentas M.Sata. Dar jaunystėje jis buvo įsitraukęs į Šiaurės Rodezijos (dabartinė Zambijos dalis) politinę veiklą, kuomet ji buvo pavaldi Didžiajai Britanijai.

M.Sata matė kolonijinės sistemos žlugimą Afrikoje. Po 1964 m. paskelbtos Zambijos nepriklausomybės, jis tapo „Jungtinės nacionalinės nepriklausomybės partijos“ nariu, o 1985 m. išrinktas Zambijos sostinės Lusakos meru.

2011 m. M.Sata buvo išrinktas Zambijos prezidentu ir greitai įgijo „Karaliaus Kobros“ pravardę. Paskutiniais jo valdymo mėnesiais buvo pradėti tildyti oponentai ir jam nelojalūs žurnalistai, kurie pranešdavo žinias apie tai, kad M.Sata serga. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Michaelas Sata
AFP/„Scanpix“ nuotr./Michaelas Sata

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs