Afrikoje vis labiau įsisiautėjo „Islamo valstybei“ ištikimybę prisiekusi „Boko Haram“ gauja. Teroro pavojus išplito ne tik Sirijos pilietinio karo regione, bet ir visame pasaulyje. Tai patvirtino visą pasaulį sukrėtusi ataka Paryžiuje, kurios metu žuvo 130 žmonių.
Dar sausio mėnesį Vakarų pasauliui buvo duotas ženklas, kad „Islamo valstybės“ teroristai pasirengę smogti bet kurioje valstybėje. Sausio 7-ąją dieną ginkluoti užpuolikai Paryžiuje įsiveržė į „Charlie Hebdo“ redakciją ir nušovė 12 žmonių. Po kelių dienų Prancūzijoje vykusiose pasaulio lyderių eitynėse buvo pažadėta imtis griežtos kovos prieš terorizmą, tačiau teroro aukų skaičius tik augo.
Tuo pat metu, sausio mėnesio pradžioje, „Boko Haram“ grupuotė šiaurinėje Nigerijos dalyje surengė tikras civilių žmonių skerdynes, kurių metu žuvo ar dingo be žinios beveik 2000 žmonių. Vasario pradžioje ši Afrikoje veikianti radikalių islamistų grupuotė užpuolė Kamerūno Fotokolo miestą ir ten nužudė daugiau nei 90 žmonių.
Kovo mėnesį neramumų krečiamame Jemene, kuriame taip pat siekia įsitvirtinti „Islamo valstybės“ džihadistai, nugriaudėjo galingas sprogimas. Sostinėje Sanoje per išpuolį žuvo net 142 žmonės. Juos pražudė keturi savižudžiai sprogdintojai, įsiveržę į maldos namus (mečetes) pamaldų metu.
Balandžio mėnesį pasauliui apie save priminė kita Afrikoje veikianti radikalų grupuotė „al Shabaab“. Kenijos Garisos universitete surengtos žudynės nusinešė 147 gyvybes.
Tiesa, Vakarų pasaulio dėmesį terorizmo grėsmė sugrąžino tik birželio mėnesio pabaigoje. Tuniso Suso kurorte ginkluoti užpuolikai tiesiog paplūdimyje atidengė ugnį į turistus. Žuvo 38 žmonės (dauguma jų – turistai iš Jungtinės Karalystės), dar 40 buvo sužeisti.
Birželio mėnesį „Islamo valstybė“ suorganizavo ir dar daugiau aukų pareikalavusį išpuolį Sirijos Kobanės regione. Trys sprogmenų prikrauti ir gausiai lankomose vietose susprogdinti automobiliai pražudė net 233 žmones, dar 300 buvo sužeisti.
Panaši ataka liepos mėnesį suorganizuota Irake, Chan Bani Sado mieste. Jos metu žuvo 130 žmonių. Dar tiek pat buvo sužeisti. Liepos 20-ąją dieną sprogimas sukrėtė Turkijos liaudies demokratinės partijos mitingą. Už šį, 32 žmonių gyvybių pareikalavusį išpuolį, atsakomybę taip pat prisiėmė „Islamo valstybė“.
Rugpjūčio 10 ir 13 dienomis džihadistai atakavo Irako miestus. Išpuolis Dialoje nusinešė 50 žmonių gyvybes, o po trijų dienų įvykdytas sprogdinimas Bagdade pražudė 76 žmones. Visą šį chaosą regione kėlė JAV vadovaujamos koalicijos atakuojama, tačiau aktyviai veikusi „Islamo valstybė“.
Rugsėjo mėnesį „Boko Haram“ smogė Maidugurio mieste. Savižudžiai sprogdintojai, apginkluoti savadarbiais sprogmenimis, atakavo turgų ir maldos namus bei pražudė 145 žmones, dar daugiau nei šimtas buvo sužeisti.
Spalio 10-ąją sprogimas nugriaudėjo Turkijos sostinėje Ankaroje. Jo metu žuvo 102 į Turkijos kurdų partijos mitingą už taiką atvykę žmonės. Dar daugiau nei 500 buvo sužeisti. Tai tapo vienu iš daugiausiai aukų pareikalavusiu teroro aktu Turkijos istorijoje. Tiesa, niekas taip ir neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, o patys kurdai apkaltino nacionalistus.
Spalio 31-ąją skaudi sukrėtė Vladimiro Putino į karą Sirijoje įveltą Rusiją. Egipte, Sinajaus regione, sudužo keleivinis Rusijos lėktuvas, gabenęs 224 žmones. Gruodžio mėnesį buvo pripažinta, kad lėktuvas nukrito dėl skrydžio metu detonuoto sprogmens. Atsakomybę už šį išpuolį nuo pat pradžių prisiėmė Egipte veikianti „Islamo valstybės“ atšaka „Wilayah Sayna“.
Ši tragedija tapo užuomina, kad „Islamo valstybė“ pajėgi rengti plataus masto teroro aktus ne tik Sirijoje, Irake ar chaotiška saugumo tarnybų veikla pasižyminčiose Afrikos valstybėse. Didžiausiu smūgiu pasauliui tapo lapkričio 13-osios naktis Paryžiuje.
Kelių atakų mieste, savižudžių sprogdintojų išpuolių ir žudynių „Bataclan“ koncertų salėje metu žuvo 130 žmonių. Košmariška naktis Paryžiuje privertė šalies lyderį Francois Hollande'ą paskelbti nepaprastąją padėtį, o daugelį Europos valstybių pradėti reidus prieš galimas islamo radikalų irštvas.
Visoje Europos Sąjungoje sustiprintas saugumas, kilo nerimas dėl su pabėgėlių srautu galima patekusių teroristų ir nevaldomo ginklų įsigijimo bei perdavimo proceso. Terorizmo pavojus tapo kasdienio gyvenimo dalimi.
Panašu, kad pasaulinis terorizmas ir 2016-aisiais liks pagrindine politinės darbotvarkės tema, priverčiančia bendrai veikti net Vakarų ir Rusijos atstovus. Europiečiai jau ima susitaikyti su tuo, kad vis daugiau išlaidų ir laisvės apribojimo pareikalaus kasdienio saugumo užtikrinimas.
„Pasaulis niekada nebus toks, koks buvo“, – girdėjome ir po sausio mėnesio atakų, ir po košmariškos lapkričio nakties Paryžiuje. Ar taip bus iš tiesų, ar Europa pasiryžusi stiprinti saugumą ir kautis su terorizmu, parodys būtent 2016-ieji.
