Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Leonidas Matiuhinas sakė, kad per Kalėdas ugnies nutraukimas truko vos 25 minutes. Tada Rusijos remiami separatistai vėl pradėjo šaudyti iš 122 mm artilerijos, kuri uždrausta pagal Minsko taikos susitarimus.
Iki šiol pavojingiausiais fronto taškais išlieka Avdijivkos pramoninė zona, Svitlodarskas ir teritorijos aplink Mariupolio miestą.
Per pirmąsias dešimt 2017 metų dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos užfiksavo apie 400 incidentų fronte. Rusijos armija ir jos remiami separatistai apšaudė ukrainiečių pozicijas iš artilerijos, minosvaidžių, granatsvaidžių, pėstininkų ginklų.
Per pusantros savaitės buvo sužeisti 23 kariai, 3 dingo be žinios.
Karas Donbase vyksta jau 33 mėnesius, bet pastaruoju metu fronto linija pasislinko tik coliais. Panašios padėties tikimasi ir 2017 metais.
Prognozuoja žemo intensyvumo kovas
Gynybos ekspertas Michailas Samus prognozuoja, kad šiemet tęsis žemo intensyvumo kovos, abi pusės dar labiau sustiprins savo gynybines pozicijas. Konfliktas bus pažymėtas atsitiktiniais nedidelių grupių susirėmimais, apsišaudymais iš artilerijos ir minosvaidžių, galimi ir šarvuotos technikos manevrai.
Tai karas dėl stebėjimo taškų, snaiperių pozicijų, ginklų pozicijų, ieškant priešo gynybos spragų. Tai kruvinas katės ir pelės žaidimas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karinių grupių. Tokia alinanti kova gali tęstis iki begalybės, – sakė M.Samus.
„Donbaso kare pagrindinė kova vyksta dėl vadinamosios pilkosios zonos – fronto erdvės tarp abiejų pusių pajėgų, – „Kyiv Post“ sakė ekspertas. – Tai karas dėl stebėjimo taškų, snaiperių pozicijų, ginklų pozicijų, ieškant priešo gynybos spragų. Tai kruvinas katės ir pelės žaidimas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karinių grupių. Tokia alinanti kova gali tęstis iki begalybės.“
Pavyzdžiui, praėjusį šeštadienį, sausio 7-ąją, Rusijos remiami separatistai surengė nedidelį išpuolį prieš ukrainiečių pozicijas prie Avdijivkos.
„Priešo diversinė grupė, sudaryta iš maždaug 10 karių, prisiartino prie mūsų pozicijų per šimtą metrų ir pradėjo šaudyti, – apie incidentą rašė Ukrainos gynybos ministerija. – Dėka koordinuotų Ukrainos karių veiksmų, ataka buvo atremta ir priešas pasitraukė.“
Kitoje karštoje fronto vietoje – Svitlodarsko apylinkėse – pastaruoju metu nuolat kartojosi tokie nedidelių grupių išpuoliai.
„Svitlodarskas yra viena iš tų sričių, kuriose turėjome atremti teroristinių grupes, judančias į priekį ir bandančias užimti svarbias pozicijas, – sakė Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas. – Mes ėmėme kontroliuoti aukštumas ir kitas pozicijas, kurios leido mums sumažinti priešo apšaudymų efektyvumą, išvengti mūsų karinių vienetų apsupimo ir pilkosios zonos užėmimo.“
Karas naudingas ir Ukrainos politikams
Gynybos ekspertas Valentinas Badrakas sako, kad šiemet Maskva nebandys užbaigti šito konflikto. Priešingai, Minsko taikos susitarimai gali visiškai nutrūkti, nes Kremlius tikisi nuolaidų dėl Ukrainos karo iš naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos.
„Pagrindinė Kremliaus užduotis yra įrodyti Ukrainos valstybės silpnumą, parodyti, kad skirtingos politinės jėgos šalyje vykdo pilietinį karą, – „Kyiv Post“ sakė V.Badrakas. – Nenuostabu, kad žiemos paliaubų nebuvo laikomasi.“
Ukrainos politikams šitas karas yra geras pasiteisinimas dėl sunkios ekonominės padėties šalyje. Toje visuomenės dalyje, kuri susitaikė su Krymo, Luhansko, Donecko praradimu, karas egzistuoja tik sausuose naujienų pranešimuose, – sakė S.Vasinas.
Ekspertas mano, kad užsitęsęs žemo intensyvumo karas yra veiksminga Kremliaus priemonė kontroliuoti ir silpninti Ukrainą. Kaitindama konfliktą Maskva tikisi kontroliuoti bet kokį Ukrainos artėjimą prie narystės NATO, provokuoja socialinius neramumus, skatina ekonomines problemas, didina visuomenės nuovargį.
V.Badrako nuomone, dėl visų šių priežasčių Ukraina yra suinteresuota kaip įmanoma greičiau sureguliuoti konfliktą ir baigti karą.
Tačiau Ukrainos žurnalistas Stanislovas Vasinas skeptiškai vertina abiejų pusių siekį šiemet susitarti dėl taikos.
„Minsko taikos susitarimai patys iš esmės yra spygliuota viela dešimčiai ar net daugiau metų, – „Kyiv Post“ sakė S.Vasinas. – Nusikalstamų grupuočių lyderiai okupuotose teritorijose pasidalino verslą. Civiliai yra priversti gyventi tokį gyvenimą. Abi pusės užsidirba milijonus varydamos kontrabandą per konflikto liniją. Ukrainos politikams šitas karas yra geras pasiteisinimas dėl sunkios ekonominės padėties šalyje. Toje visuomenės dalyje, kuri susitaikė su Krymo, Luhansko, Donecko praradimu, karas egzistuoja tik sausuose naujienų pranešimuose. Valdžioje niekas nenori tikros taikos – visi yra patenkinti.“
