Organizacijos „Žurnalistų apsaugos komitetas“ (CPJ) duomenimis, dėl profesinės veiklos nužudytų žurnalistų skaičius 2018 metais išsaugo beveik dvigubai.
Ligi gruodžio 14 dienos organizacija buvo užfiksavusi 34 žurnalistų nužudymus dėl profesinės veiklos, apskritai šiemet buvo nužudyti mažiausiai 53 žiniasklaidos darbuotojai. 2017 metais dėl savo veiklos nužudyta 18 reporterių, iš viso gyvybės atimtos 47 žurnalistams.
Dar 326 žurnalistai visame pasaulyje buvo įkalinti.
Pasak žiniasklaidos laisvę ginančių grupių, tokia statistika iliustruoja nerimą keliančią tendenciją: žurnalistai visame pasaulyje patiria daugiau spaudimo, jiems darosi vis mažiau saugu.
Pasak žiniasklaidos laisvę ginančių grupių, tokia statistika iliustruoja nerimą keliančią tendenciją: žurnalistai visame pasaulyje patiria daugiau spaudimo, jiems darosi vis mažiau saugu.
„Šiemet smurtas prieš žurnalistus pasiekė precedento neturintį lygį, dabar situacija yra kritinė. Skrupulų neturinčių politikų, religinių lyderių ir verslininkų reiškiama, ir kartais labai atvirai, neapykanta žurnalistams turi tragiškų pasekmių“, – teigė organizacijos „Reporteriai be sienų“ generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.
Pasak jo, socialiniuose tinkluose „pagarsinta“ neapykanta legitimuoja smurtą, „taip kasdien po truputį kenkiama žurnalistikai ir pačiai demokratijai“.
CPJ vadovas Joelas Simonas dar metų pradžioje įspėjo, kad pavojų žurnalistams kelia tai, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir kiti valstybių vadovai žurnalistus bando paversti tautos priešais.
J.Simonas: „Politinė tokio elgesio kaina sumenko, o tai nusveria balansą netinkama kryptimi.“
„Politinė tokio elgesio kaina sumenko, o tai nusveria balansą netinkama kryptimi“, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė J.Simonas.
Kai šį rugsėjį JAV Merilando mieste įsikūrusioje laikraščio „Capital Gazette“ redakcijoje šaulys nužudė keturis reporterius ir vieną pagalbinį redakcijos darbuotoją, kolegos negailėjo kritikos D.Trumpui. Pastarasis jau nuo rinkimų kampanijos pradžios svaidosi kaltinimais žiniasklaidai dėl neva melagingų naujienų skleidimo.
„Mes nepamiršime, kad buvome vadinami tautos priešais. Ne, mes to nepamiršime, nes mes atskleidžiame blogį, paviešiname negeroves ir kovojame su neteisybe“, – rašė „Capital Gazette“ žurnalistai.
Žmogžudystės pasiekė Europą
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ sudarytame sąraše šalių, kuriose buvo nužudyti žurnalistai, šalia neramumų krečiamo Afganistano ar Jemeno 2018 m. atsirado Europos širdyje plytinti Slovakija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Slovakų žurnalisto nužudymas: grasinimai – ne naujiena, tačiau nesitikėjome, kad grėsmė tikra
Šią valstybę vasarį sukrėtė 27 metų amžiaus tyrimų žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymas.
Ryšius tarp mafijos ir aukščiausių valstybės vadovų tyrusio J.Kuciako žmogžudystė sukėlė masinius protestus, savo postus palikti teko premjerui Robertui Fico ir dviem vidaus reikalų ministrams. Rugsėjo pabaigoje trims asmenims buvo pateikti kaltinimai dėl žurnalisto nužudymo.
Nenuostabu, kad imta kalbėti, jog žiniasklaidos laisvės krizė bręsta ir Europos Sąjungoje (ES): juk dar 2017-ųjų spalį buvo nužudyta garsi Maltos tyrimų žurnalistė Daphne Caruana Galizia. Jos žudikai ligi šiol nesurasti.
Šį rudenį pasaulio žiniasklaidos antraštėse atsidūrė ir Bulgarija, kai buvo žiauriai nužudyta 30-metė televizijos laidų vedėja Viktorija Marinova. Tiesa, tyrėjai atmetė versiją, kad žurnalistės nužudymo priežastimi tapo profesinė veikla, tą patvirtino ir jos žudikas.
Vis dėlto, CPJ tęsia tyrimą.
Tildo žiaurūs režimai
Po Mianmarą supurčiusio rohinjų etninės mažumos genocido, šalies vyriausybė ėmė tildyti jos nusikaltimus atskleidžiančius balsus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Antropologas apie rohinjų krizę: „Tai, ką daro Mianmaras, palies visą pasaulį“
Rugsėjo pradžioje septyneriems metams kalėjimo buvo nuteisti du garsios naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai – 32 metų Wa Lone'as ir 28 metų Kyawas Soe Oo.
Jie kaltinami pažeidę dar britų kolonijinėje eroje įsigalėjusį Valstybės paslapčių įstatymą. Savo ruožtu W.Lone'as ir K.Soe Oo tikina buvę apšmeižti dėl savo pastangų demaskuoti 10 rohinjų sušaudymą be teismo.
Po 2016-ųjų bandymo įvykdyti perversmą, Turkijoje ir toliau teisiami bei kalinami prezidento Recepo Tayyipo Erdogano režimui nepalankūs žurnalistai. CPJ duomenimis, šiemet šioje šalyje buvo įkalinti mažiausiai 68 reporteriai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Turkijoje kalėjęs redaktorius: „Rašiau apie migrantus, o vėliau pats laukiau maisto davinio pabėgėlių stovykloje“
Egipte šiemet įsigalėjus kovos su melagingomis naujienomis įstatymui pradėta suiminėti žurnalistus. Tarp jų – Abdelas Khalekas Faroukas, parašęs knygą, kurioje kritiškai vertinama prezidento Abdelo Fattah Sisi ekonomikos politika. Tiesa, anksčiau ta pati administracija žurnalistą vertino labai palankiai.
CPJ duomenimis, iš 28 žurnalistų, kurie šiemet buvo įkalinti dėl neva melagingų naujienų skleidimo, 19 į kalėjimo kameras sėdo Egipte.
CPJ duomenimis, iš 28 žurnalistų, kurie šiemet buvo įkalinti dėl neva melagingų naujienų skleidimo, 19 į kalėjimo kameras sėdo Egipte.
Organizacija pabrėžia, kad nuo D.Trumpo prezidentavimo pradžios už neva melagingų naujienų skleidimą įkalintų žurnalistų skaičius patrigubėjo.
Tyla dėl Jamalo Khashoggi
Ir vis dėlto, 2018-aisiais pasauliui didžiausią šoką sukėlė Saudo Arabijos žurnalisto, aršaus režimo kritiko Jamalo Khashoggi žmogžudystė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Privačiose žurnalisto J.Khashoggi žinutėse – naujos užuominos apie jo žudikus
Beveik neabejojama, kad Saudo Arabijos konsulate Stambule J.Khashoggi gabalais supjaustytas ir ištirpdytas Karalystės sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano įsakymu.
J.Khashoggi istorijoje itin griežtos kritikos sulaukė D.Trumpas, taip ir nepasmerkęs B.bin Salmano organizuojant žurnalisto nužudymą.
„Naujoji populistų lyderių karta dabar save apibūdina kaip opoziciją žiniasklaidai. Jie puola savo pačių žurnalistus, jiems nerūpi likusių pasaulio reporterių likimas. Toks požiūris turi pasekmių, ar, tiksliau tariant, neleidžia turėti pasekmių žmonėms, kurie jų nusipelno“, – rašo CPJ vadovas J.Simonas.
Jis atkreipė dėmesį į CPJ sudarytą 2018 m. Nebaudžiamumo indeksą: jo duomenimis, daugiau nei už 85 proc. žurnalistų nužudymų jų organizatoriai liko nenubausti.
J.Simonas: „Pagrindinė kovos su nebaudžiamumu priemonė – tarptautinis spaudimas. Kurio labai trūksta. Žurnalistai patiria naujas smurto ir represijų formas, ir, bent jau kol kas, vos keli lyderiai, ir tarp jų tikrai nėra Donaldo Trumpo, yra pasiryžę juos apginti.“
„Pagrindinė kovos su nebaudžiamumu priemonė – tarptautinis spaudimas. Kurio labai trūksta. Žurnalistai patiria naujas smurto ir represijų formas, ir, bent jau kol kas, vos keli lyderiai, ir tarp jų tikrai nėra Donaldo Trumpo, yra pasiryžę juos apginti“, – rašo J.Simonas.
Pagerbti žodžio laisvės sargai
Duoklę žodžio laisvės puoselėtojams atidavė ir įtakingas savaitraštis „Time“, 2018-ųjų žmonėmis paskelbęs J.Khashoggi ir kitus dėl savo veiklos nukentėjusius žiniasklaidos atstovus. Savaitraštis juos pavadino „Sargybiniais“.
Pasak „Time“ komandos, J.Khashoggi šio titulo nusipelnė, nes „išdrįso nepritarti savo šalies vyriausybei“.
„Jo žūtis parodė tikrąją besišypsančio princo prigimtį, visišką moralinį vakuumą Saudo Arabijos ir JAV aljanse. Jis privertė klausti: kam patikėsime pranešti žinią? Jis pasakojo pasauliui tiesą apie savo šalies vyriausybės žiaurumą. Ir dėl to buvo nužudytas,“ – tuomet rašė „Time“.
Savaitraštis taip pat pagerbė jau minėtus Mianmare įkalintus „Reuters“ žurnalistus, Filipinuose dirbančią ir prezidento Rodrigo Duterte kritikuoti nebijančią Marią Ressą, laikraščio „Capital Gazette“ redakciją.
E.Felsenthalis: „Jie rizikuoja viskuo, kad papasakotų mūsų laikų istoriją.“
„Jie rizikuoja viskuo, kad papasakotų mūsų laikų istoriją“, – rašė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis.
Į „Sargybinių“ sąrašą taip pat pateko šiemet karštų diskusijų objektu tapęs rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka. Šią vasarą dalyvavęs specialioje Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operacijoje, kurioje jam teko suvaidinti savo paties mirtį, žurnalistas buvo apkaltintas melagingų naujienų skleidimu.
Tačiau Kijevas ir pats A.Babčenka tikina, kad Rusijos režimas iš tiesų užsakė jo žmogžudystę, o tokia operacija esą buvo vienintelis būdas išsaugoti aršaus Kremliaus kritiko gyvybę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nuvainikuotas didvyris: Vakarai kritikuoja prisikėlusį A.Babčenką, kolegos Kijeve sveikina operaciją
15min anksčiau šiemet kalbinta rusų tiriamosios žurnalistikos laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašino tikino, kad jei SBU iš tiesų turėjo planų įvykdyti žmogžudystę įrodymų, A.Babčenkos, net ir kaip žurnalisto, dalyvavimas operacijoje nepažeidė jokių moralinių principų.
„Man ligi šiol neaiškūs šie klausimai: ar iš tiesų buvo užsakyta Babčenkos žmogžudystė, ar tai buvo Ukrainos specialiųjų tarnybų operacija, skirta išprovokuoti Rusijos specialiąsias tarnybas?
Ar Babčenka žinojo apie tai, ar turėjo duomenų apie jo žmogžudystę? Ar jis priėmė sprendimą žinodamas, kad bandoma pasikėsinti į jo gyvybę, ar žinojo, jog jį nori panaudoti provokacijai?“ – sakė J.Milašina ir ragino žurnalistus ieškoti atsakymų į šiuos klausimus.
Ar laukia pokyčiai?
Prieš žurnalistus represijas vykdantis R.T.Erdoganas šiemet laimėjo išankstinius rinkimus ir įtakingiausiame šalies poste išliks dar penkerius metus.
D.Trumpas dar gruodžio 27-ąją tviteryje pliekė transliuotoją CNN pasitelkdamas savo pamėgtą „melagingų naujienų“ terminą. Nėra jokių ženklų, kad Baltųjų rūmų vadovas pakeis savo retoriką.
Savo ruožtu CPJ atkreipia dėmesį į Braziliją, kurioje spalį prezidentu buvo išrinktas ultradešiniųjų pažiūrų Jairas Bolsonaro – čia žurnalistai jau ima kalbėti apie represijų baimę.