Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 01 08 /11:18

2020-ieji prilygo 2016-iesiems kaip šilčiausi metai per stebėjimų istoriją

2020-ieji prilygo 2016-iesiems kaip šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją, penktadienį paskelbė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba.
Termometras
Termometras / Valdemaro Šukštos / 15min nuotr.

Šešeri metai nuo 2015-ųjų yra šilčiausi per stebėjimų istoriją. Tas pats pasakytina apie 20 iš 21 pastarųjų metų, pranešė ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S). Šie duomenys rodo nekintančią ir stiprėjančią šiltėjimo tendenciją, kuri gali labai smarkiai paveikti didelę žmonijos dalį.

Rekordinė praėjusių metų temperatūra – 1,25 Celsijaus laipsnio aukštesnė už temperatūrą iki pramonės revoliucijos – dar didesnį nerimą kelia dėl to, kad prie jos neprisidėjo periodinis natūralus meteorologinis reiškinys „El Nino“, pridėjęs dvi dešimtąsias laipsnio prie 2016-ųjų vidurkio, nurodo NASA ir Didžiosios Britanijos Meteorologijos biuras.

VIDEO: Svarbiausi 2020 m. užsienio įvykiai: nuo koronaviruso atneštų geopolitinių iššūkių iki A.Navalno apnuodijimo

„Gan aišku, kad nesant [meteorologinių reiškinių] „El Nino“ ir „La Nina“ poveikio metinėms temperatūroms, 2020-eji būtų šilčiausi metai per stebėjimų istoriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Zeke'as Hausfatheris, Ouklande Kalifornijoje įsikūrusio aplinkos tyrimų centro „Breakthrough Institute“ klimato ir energijos padalinio direktorius.

Per „El Nino“, kuris pasireiškia kartą per 2–7 metų laikotarpį, pasaulinę temperatūrą gali padidinti šiltas paviršinis vanduo Ramiojo vandenyno atogrąžų srityje. Periodiškai pasikartojantis reiškinys „La Nina“, kuris dabar kaip tik vyksta, daro priešingą, šaldantį poveikį.

„2020-ieji išsiskiria savo nepaprasta šiluma“, – sakė C3S direktorius Carlo Buontempo.

„Tai dar kartą primena, kad būtina skubiai ir ambicingai mažinti taršą ir užkirsti kelią neigiamam klimato poveikiui ateityje“, – pabrėžė jis.

2015 metais pasaulio valstybės pažadėjo apriboti pasaulinį atšilimą dydžiu, „gerokai mažesniu“ už 2 Celsijaus laipsnius, jei įmanoma – 1,5 Celsijaus laipsnio.

Vėliau paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), pagrindinio Jungtinių Tautų patariamojo organo, ataskaita patvirtino, kad 1,5 Celsijaus laipsnio riba yra saugesnė.

Temperatūra dabar yra padidėjusi kiek daugiau nei 1 Celsijaus laipsniu, bet pasaulyje jau dažnėja aukų pareikalaujančios sausros, karščio bangos, potvynius keliančios liūtys ir „superaudros“, kurių daromą žalą didina kylantis vandenynų lygis.

2020 metais, pavyzdžiui, buvo rekordiškai daug Atlanto uraganų. Jų buvo tiek, kad Pasaulio meteorologijos organizacijai (PMO) pritrūko abėcėlės raidžių jiems pavadinti.

Šilčiausi metai Lietuvoje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad 2020 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,2 °C, o tai yra net 2,3 °C daugiau nei vidutinė daugiametė (1981-2010 m. vidurkis) oro temperatūra.

LHMT duomenimis, 2020 m. pralenkė iki šiol buvusius šilčiausius 2019 m., kai buvo registruota 8,8 °C vidutinė metinė oro temperatūra bei 2015 m. (8,3 °C). Pirmą kartą per meteorologinių stebėjimų istoriją vidutinė metinė šalies oro temperatūra peržengė 9 °C ribą.

Aukščiausia vidutinė metinė oro temperatūra buvo registruota visose meteorologijos stotyse per visą jų stebėjimo laikotarpį. Seniausiai meteorologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti Vilniuje, čia kasdieniai oro temperatūros matavimai vykdomi beveik 250 metų (duomenys išlikę nuo 1778 m.). 2020 m. vidutinė metinė oro temperatūra sostinėje buvo 9,0 °C. Anksčiau šilčiausi metai Vilniuje buvo 2019 m. (8,8 °C).

Vykstant globaliai klimato kaitai, šilčiausių metų penketukas Lietuvoje registruotas per pastaruosius 15 metų, o praėjęs dešimtmetis tapo pačiu šilčiausiu dešimtmečiu.

2020 m. net du metų sezonai – žiema ir ruduo – tapo pačiais šilčiausiais sezonais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. 2020 m. pirmi metai, kai visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo teigiama. Išskirtinis praėjusių metų bruožas dėl labai šiltos žiemos itin mažas dienų su sniego danga skaičius, bei šaltų dienų nebuvimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?