2021 metais pasaulyje apie 59,1 mln. žmonių buvo užregistruoti kaip šalies viduje perkelti asmenys. Šis visų laikų rekordas tikriausiai bus viršytas 2022-aisiais, nes savo namus buvo priversti palikti daugybė žmonių karo krečiamoje Ukrainoje.
2021-aisiais buvo užregistruota apie 38 mln. naujai persikėlusių asmenų, dalis jų per metų laikotarpį buvo priversti persikelti ne vieną kartą, sakoma ataskaitoje, parengtoje nevyriausybinės organizacijos „Internal Displacement Monitoring Centre“ (IDMC) ir Norvegijos pabėgėlių tarybos (Norwegian Refugee Council, NRC).
Šis per metus užregistruotų naujų šalies viduje perkeltų asmenų skaičius yra antras didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Didžiausias skaičius fiksuotas 2020-aisiais, kai daugybė žmonių turėjo palikti savo namus dėl virtinės gaivalinių nelaimių.
Pernai per metus naujai užregistruotų šalies viduje dėl konfliktų perkeltųjų asmenų skaičius siekė 14,4 mln. žmonių. Jis buvo 50 proc. didesnis negu 2020 metais ir daugiau kaip dvigubai didesnis negu 2012-aisiais, sakoma ataskaitoje.
„Pasaulis byra“
Šiemet tokių asmenų skaičius tikriausiai tik didės, ypač dėl karo Ukrainoje.
Daugiau kaip 8 mln. žmonių jau persikėlė į kitas karo krečiamos šalies vietas nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo didelio masto karinę invaziją. Daugiau kaip 6 mln. žmonių išvyko iš Ukrainos kaip pabėgėliai.
„2022-ieji atrodo niūriai“, – žurnalistams sakė IDMC direktorė Alexandra Bilak.
Pasak jos, 2021 metais fiksuoti rekordiniai skaičiai atspindi „išties tragišką kaltinamąją išvadą dėl pasaulio būklės ir ypač pastangų kurti taiką“.
NRC vadovas Janas Egelandas pritarė šiam vertinimui ir perspėjo: „Dar niekada nebuvo taip blogai kaip dabar.“
„Pasaulis byra, – žurnalistams sakė jis. – Padėtis mūsų dienomis daug blogesnė net negu galima spręsti iš mūsų rekordinio skaičiaus.“
2021 metais daugiausiai šalių viduje perkeltųjų asmenų buvo Užsachario Afrikoje. Vien Etiopijoje pranešta apie daugiau kaip 5 mln. į kitas sritis persikėlusių asmenų, šalį krečiant konfliktui šiauriniame Tigrėjaus regione ir niokojančiai sausrai.
Tai buvo didžiausias kurioje nors vienoje valstybėje užregistruotų šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius.
Požiūrį būtina keisti „iš esmės“
Pernai beprecedentis gyventojų perkėlimo skaičius taip pat buvo užfiksuotas Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Afganistane. Pastarojoje šalyje daugelis gyventojų paliko savo namus dėl sausros ir Talibano grįžimo į valdžią.
Remiantis ataskaita, Mianmare, kur praėjusių metų vasarį valdžią per perversmą užgrobė karinė chunta, perkeltųjų skaičius taip pat pasiekė rekordinį lygį.
Tuo metu Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione užfiksuotas mažiausias per dešimtmetį perkeltų asmenų skaičius, nes konfliktai Sirijoje, Libijoje ir Irake šiek tiek aprimo – nors bendras tokių žmonių skaičius regione vis tiek išliko didelis.
Sirijoje, kur jau daugiau kaip 11 metų tęsiasi pilietinis karas, 2021-ųjų pabaigoje vis dar buvo daugiausia pasaulyje dėl konflikto viduje perkeltų asmenų – 6,7 milijono.
Toliau rikiuojasi Kongo Demokratinė Respublika (5,3 mln.), Kolumbija (5,2 mln.), Afganistanas ir Jemenas (po 4,3 mln.).
Nepaisant su konfliktais susijusios migracijos intensyvėjimo, daugiausia naujų perkėlimo šalies viduje atvejų ir toliau nustatoma dėl stichinių nelaimių: pernai jų iš viso užfiksuota 23,7 milijono.
Net 94 proc. šių atvejų buvo susiję su oro ir gaivalinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip ciklonai, musoniniai lietūs, potvyniai ir sausros.
Pasak ekspertų, tokie ekstremalių orų reiškiniai nuolat intensyvėja ir dažnėja dėl klimato kaitos.
Labiausiai paveiktos šalys buvo Kinija, Filipinai ir Indija; joms pernai teko apie 70 proc. visų su stichija susijusių perkėlimų.
Konfliktai ir nelaimės vis dažniau vyksta vienu metu, todėl susidaro „sudėtingas problemų liūnas“, sakė J.Egelandas. Anot jo, dėl šios priežasties žmonės atsiduria didesniame pavojuje ir verčiami bėgti kelis kartus.
Tokiose šalyse kaip Mozambikas, Mianmaras, Somalis ir Pietų Sudanas besidubliuojančios krizės daro poveikį aprūpinimui maistu ir daro milijonus gyventojų pažeidžiamesnius.
„Reikia, kad pasaulio lyderiai iš esmės pakeistų savo mąstymą apie tai, kaip užkirsti kelią konfliktams ir juos spręsti, kad būtų nutrauktos šios didėjančios žmonių kančios“, – nurodė J.Egelandas.
