Kaip sakė Gynybos ministerijos vadovas interviu laikraščiui „The Washington Post“, visų pirma derybos buvo susijusios su „grūdų sandėriu“. Be to, tuomet pavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus. Dėl to iš laikinai okupuotų teritorijų pavyko evakuoti apie 400 tūkst. žmonių.
Taip pat dėl šio dialogo pavyko susitarti dėl apsikeitimo karo belaisviais, politiniais kaliniais ir sužeistais kariais.
Kartu R.Umerovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos „visada žinojo“ apie šiuos kontaktus su Maskva, „nes mes visada konsultavomės visais klausimais“.
Primename, kad 2022 m. pavasarį, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Ukrainos ir Rusijos delegacijos surengė derybas dėl karo užbaigimo sąlygų. Jos vyko Baltarusijoje ir Turkijoje.
Tuo metu Rusijos Federacija reikalavo, kad Ukraina atsisakytų stoti į NATO, taip pat smarkiai susilpninti Ukrainos kariuomenę (sumažinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičių nuo 250 000 iki 83 500 žmonių).
Tačiau tai toli gražu ne visos Kremliaus sąlygos. Iš diktatoriaus V.Putino buvo reikalaujama pripažinti Ukrainai neteisėtus „LDNR“ darinius Donecko ir Luhansko sričių administracinėse ribose, o Krymą – Rusijos Federacijos „subjektu“.
Be kita ko, Ukraina pareikalavo nuo vasario 23 d. visiškai išvesti Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos pasienyje, o vėliau išvesti Rusijos karius iki 1991 m. sienų, taip pat sumokėti kompensacijas.
