Dėl tokio antplūdžio senka septynių salų Atlanto vandenyno archipelago ištekliai, o migracija tapo svarbiausia politinės darbotvarkės dalimi Ispanijoje. Ši šalis kartu su Italija ir Graikija yra vienas pagrindinių migrantų, ieškančių geresnio gyvenimo Europoje, kelionės tikslų.
Preliminariais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais į Ispaniją nelegaliai atvyko 56 852 migrantai, tai yra 82,1 proc. daugiau nei 2022-aisiais ir daugiausiai nuo 2018-ųjų, kai į šalį atvyko 64 298 migrantai.
Didžioji jų dalis, 39 910, atplaukė laivais į Kanarų salas po pavojingos kelionės iš Afrikos, tai yra 154,5 proc. daugiau nei pernai ir viršijo 2006 metais pasiektą rekordinį skaičių.
Sugriežtinus kontrolę Viduržemio jūroje, Kanarų salas pamėgo nuo skurdo ir konfliktų Afrikoje bėgantys žmonės, kurie dažniausiai plaukia perpildytais, vos tinkamais plaukioti laivais ar valtimis.
Valtys – dažnai ilgos, medinės, žvejybinės, vadinamos pirogomis – išplaukia iš Maroko, taip pat Mauritanijos, Gambijos ir Senegalo toliau į pietus.
Sudėtinga kelionė iš Senegalo į Kanarų salas paprastai trunka savaitę, per kurią reikia įveikti apie 1,6 tūkst. kilometrų.
Šalies žinių laidos nuolat prasideda nuo vaizdų Kanarų salų uostuose, kaip Raudonojo Kryžiaus pareigūnai ir vietos gydytojai prižiūri naujai atvykusius migrantus, apgobtus šiltomis antklodėmis.
Kanarų salos yra paraginusios Ispanijos centrinę vyriausybę ir Europos Sąjungą suteikti daugiau pagalbos.
Salynui ypač sunku susitvarkyti su daugiau kaip 4 tūkst. atvykusių nelydimų migrantų vaikų. Daugelis jų apgyvendinti kartu su suaugusiaisiais, nes nepilnamečiams skirtose prieglaudose trūksta vietų.
Ispanijos migracijos ministrė Elma Saiz (Elma Sais) antradienį lankydamasi Kanarų salose sakė, kad šalies vyriausybė rengia įstatymą dėl šių nepilnamečių paskirstymo po visą Ispaniją – tai, anot jos, būtų aktuali reforma.
Spalį centrinė vyriausybė pažadėjo salynui skirti 50 mln. eurų vertės pagalbos paketą.
Mirtinas kelias
Migracijos kelias per Atlantą į Kanarų salas yra vienas mirtiniausių pasaulyje.
Ispanijos nevyriausybinės organizacijos „Caminando Fronteras“, padedančios į nelaimę patekusiems migrantų laivams ir dingusiųjų šeimoms, duomenimis, 2018–2022 metais jūroje pakeliui į salyną žuvo arba dingo daugiau kaip 7,8 tūkst. žmonių.
Kad išvengtų kontrolės, nelegalūs migrantai renkasi ilgesnes ir pavojingesnes keliones, plaukia į vakarus į atvirą Atlanto vandenyną ir pasuka į šiaurę, į Kanarų salas, kur daugelis jų patenka į mažytę, labiausiai į vakarus nutolusią El Hiero salą, į kurią praėjusiais metais atvyko beprecedentis skaičius žmonių.
Vietos pareigūnai El Hiere didėjantį migrantų skaičių prilygino sąlygoms Lampedūzoje – mažoje Italijos saloje Viduržemio jūroje, kuri ilgą laiką buvo migrantų, vykstančių į Europą, tranzito punktas.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) praėjusį mėnesį pasveikino susitarimą dėl ES migracijos teisės aktų reformos, sakydamas, kad tai labai svarbu jo šaliai, kad ji galėtų geriau tvarkytis su atvykėliais ir valdyti savo sieną.
Į paketą įtrauktas spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų tikrinimas, sulaikymo pasienyje centrų kūrimas ir prieglobsčio prašytojų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, deportavimo paspartinimas.
Susidūręs su dideliu atvykėlių skaičiumi, Madridas sustiprino bendradarbiavimą su Senegalu ir Mauritanija, siekdamas sustabdyti laivų išplaukimą į Kanarų salas.
Senegalo prezidentas Macky Sallas (Makis Salas) lapkritį nurodė imtis skubių priemonių migrantams stabdyti.