„Į naująjį tūkstantmetį Rusija turi žengti su naujais politikais, naujais veidais, naujais protingais, stipriais ir energingais žmonėmis“, - kalbėjo B.Jelcinas.
Paplitusios korupcijos ir didžiulių politinių bei socialinių problemų akivaizdoje B.Jelcino prezidentavimas tapo vis labiau nepopuliarus ir nenuspėjamas. Nors jis suvaidino svarbų vaidmenį 1991 m. Sovietų Sąjungos griūtyje, jo valdymo laikotarpis Rusijai buvo trauminė patirtis, nes ji iš komunistinės valstybinės ekonomikos ji transformavosi į laisvosios rinkos ekonomiką.
Anot S.Rosenbergo, paskelbus šią žinią, sprendimas atsistatydinti visus nustebino, o redakcijoje tuo metu nebuvo nė vieno korespondento, todėl jam teko rengti savo pirmąjį reportažą.
„Borisas Jelcinas visada kalbėjo, kad išdirbs visą savo kadenciją, – rašė jis. – Šiandien jis rusams pasakė, kad pakeitė savo nuomonę“.
S.Rosenbergas ironizuoja, kad jo, kaip reporterio, karjeros pradžia sutapo su Vladimiro Putino, kaip Rusijos vadovo, kelio pradžia.
Kai 1999 m. rugpjūtį V.Putinas tapo ministru pirmininku, jis buvo buvęs KGB darbuotojas. Iki metų pabaigos, kai perėmė prezidento pareigas, jis buvo populiarus dėl savo griežtos pozicijos karo separatistinėje Čečėnijos respublikoje atžvilgiu.
2000 m. kovo mėn. įvykus rinkimams, V.Putinas buvo patvirtintas prezidentu, pirmajame ture surinkęs beveik 53 proc. balsų. Apklausos rodė, kad dauguma rusų labiausiai norėjo ekonominio stabilumo.
Pagrindinė V.Putino žinia rinkėjams buvo ta, kad jis vėl padarys Rusiją stiprią.
Pažadas B.Jelcinui
Straipsnyje primenama, kad, palikdamas Kremlių, B.Jelcinas davė V.Putinui vieną nurodymą: „Rūpinkis Rusija!“
Ilgametis BBC reporteris suabejojo, ar V.Putinui pavyko įgyvendinti šį buvusio prezidento nurodymą.
V.Putinas valdo Rusiją jau ketvirtį amžiaus - ilgiau nei bet kuris kitas Kremliaus vadovas nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikų. Dabar, kai jam 72 metai ir jis jau eina penktą prezidento kadenciją, BBC žurnalistas Paulas Kirby metų pradžioje atkreipė dėmesį, kad „bet koks pasipriešinimas jo valdymui yra išnykęs, ir mažai kas gali sutrukdyti jam likti poste, jei jis to norės, iki 2036 m.“.
Be visų kitų V.Putino paslydimų, S.Rosenbergo teigimu, daugiausia pražūtingų pasekmių turėjo Kremliaus vadovo pradėtas įsiveržimas į Ukrainą.
Pirmiausia, tai žudikiška, daugybės aukų pareikalavusi taktika Ukrainos atžvilgiu, kurios miestai virto griuvėsiais ir žuvo tūkstančiai civilių gyventojų. Beveik 20 proc. jos teritorijos buvo okupuota, o 10 mln. jos piliečių buvo priversti palikti namus.
Tačiau tai taip pat karčiai atsirūgo ir Rusijai. Pasak straipsnio, po V.Putino nurodymo pradėti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Rusija mūšio lauke patyrė drakoniškų nuostolių.
Pasak naujausių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenų, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko daugiau nei 787 tūkst. (žuvusiųjų ir sužeistųjų) vyrų.
Masinis vyrų verbavimas kovoms Ukrainoje paveikė ir šalies demografinę situaciją, kuri akivaizdžiai neramina V.Putiną – jis šiemet išleido ne vieną įstatymą, įpareigojantį šeimas turėti daugiau atžalų, ir ruošia priemones nėštumo nutraukimui apsunkinti.
Be to, karas jau seniai persikėlė į Rusijos teritoriją: šalies miestai ir miesteliai nuolat atakuojami ukrainiečių bepiločiais orlaiviais.
Galimai skaudžiausiu smūgiu į paširdžius, anot S.Rosenbergo, Rusijai tapo rugpjūčio mėnesį Ukrainos pajėgų pradėtas Kursko srities puolimas, kurio metu ukrainiečiams pavyko įsitvirtinti viename Rusijos regione. Praėjo beveik pusmetis, tačiau Rusijos pajėgoms vis dar nepavyko išstumti Kyjivo karių.
Dėl karo veiksmų inicijuotos tarptautinės sankcijos skausmingai atsiliepia ir daro spaudimą Rusijos ekonomikai.
Įsisukus karo mašinai, taikomos vis griežtesnės represijos šalies viduje. Per beveik tris karo metus šimtai Rusijos veiksmus Ukrainoje kritikavusių asmenų sulaukė įkalinimo bausmių.
V.Putinas pasikeitė?
Straipsnio autorius priminė, kad apie V.Putiną rašo nuo pat jo atėjimo į aukščiausią valdžios postą dienos, kuri buvo prieš ketvirtį amžiaus.
„Kas 1999 m. gruodžio 31 d. galėjo pagalvoti, kad naujasis Rusijos lyderis po dviejų su puse dešimtmečio vis dar bus valdžioje? Arba kad šiandien Rusija kariaus Ukrainoje ir konfrontuos su Vakarais?“ – klausia S.Rosenbergas.
Jis taip pat svarstė, ar istorijos eiga būtų kardinaliai pasikeitusi, jei B.Jelcinas savo įpėdiniu būtų pasirinkęs ką nors kitą. Tačiau, anot žurnalisto, per tą ketvirtį amžiaus jam teko išvysti ne vieną V.Putino veidą. Ir ne tik jam.
„Putinas, su kuriuo buvau susitikęs, su kuriuo turėjau reikalų, su kuriuo įkūriau NATO-Rusijos tarybą, labai, labai skiriasi nuo dabartinio beveik megalomanu tapusio žmogaus“, – 2023 m. žurnalistui sakė buvęs NATO vadovas lordas George'as Robertsonas.
„Žmogus, kuris 2002 m. gegužę stovėjo šalia manęs, visai šalia manęs, ir sakė, kad Ukraina yra suvereni ir nepriklausoma nacionalinė valstybė, kuri pati priims sprendimus dėl saugumo, dabar yra žmogus, kuris sako, kad [Ukraina] nėra nacionalinė valstybė.
Manau, kad Vladimiras Putinas turi labai ploną odą ir didžiules ambicijas dėl savo šalies. Sovietų Sąjunga buvo pripažinta antrąja pasaulio supervalstybe. Rusija negali reikšti jokių pretenzijų šia kryptimi. Ir manau, kad tai žeidžia jo ego“, – anksčiau jam dėstė buvęs NATO vadovas.
Pasak S.Rosenbergo, tai vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl pasikeitė V.Putinas: dėl savo degančių ambicijų „padaryti Rusiją vėl didžią“ (ir kompensuoti tai, ką daugelis laiko Maskvos pralaimėjimu Šaltajame kare) Rusija neišvengiamai susidūrė su savo kaimynėmis – ir su Vakarais.
Tačiau kaip visada Kremlius turi kitokį paaiškinimą.
Iš V.Putino kalbų ir komentarų matyti, kad jį toliau žengti į priekį skatina pasipiktinimas, visa apimantis jausmas, kad daugelį metų Rusijai buvo meluojama ir ji buvo negerbiama, o Vakarai atmetė jos saugumo problemas.
„Bet ar pats V.Putinas mano, kad įvykdė B.Jelcino prašymą „pasirūpinti Rusija“? Neseniai turėjau progą tai sužinoti“, – rašo žurnalistas.
Jis dalyvavo gruodžio mėnesį surengtoje taip vadinamoje „tiesioginės linijos“ transliacijoje, kurios metu V.Putinas kreipiasi į tautą, atsako į piliečių atsiųstus ir žurnalistų užduodamus klausimus. Šiemet V.Putino kreipimasis truko daugiau nei keturias valandas. S.Rosenbergui buvo leista užduoti prezidentui klausimą.
-
„Kuo čia dėtas R.Kadyrovas“: versija, kas kaltas dėl Azerbaidžano lėktuvo avarijos, ir ko laukti toliau
-
Slovakija patvirtino V.Putino žodžius dėl Ukrainos
-
V.Putinas prakalbo apie sudužusį Azerbaidžano lėktuvą: tuo metu veikė Rusijos oro gynyba
-
Iš Ukrainos – kritikos strėlės Slovakijos premjerui R.Fico: dabar pasaulyje yra du tokie veikėjai
-
V. Putinas: būtinas objektyvus ir skaidrus „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo nelaimės tyrimas
-
Analitikai įvertino naują V.Putino Ukrainos „denacifikacijos“ politiką
-
NATO šaltiniai atskleidė, kokį planą Maskva turi Suomijai ir Baltijos šalims
„Borisas Jelcinas liepė jums rūpintis Rusija, – priminė jis V.Putinui. – Bet ką jau kalbėti apie didelius jūsų vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ nuostolius, Ukrainos karius Kursko srityje, sankcijas, didelę infliaciją. Ar manote, kad pasirūpinote savo šalimi?“
„Taip, – pareiškė Kremliaus vadovas. – Ir ne tik ja pasirūpinau. Mes atsitraukėme nuo bedugnės krašto“.
B.Jelcino Rusiją V.Putinas apibūdino kaip šalį, kuri buvo praradusi suverenitetą. Jis apkaltino Vakarus, kad jie „globėjiškai patapšnojo“ B.Jelcinui per petį, o Rusiją „naudojo savo tikslams“. Tačiau jis, V.Putinas, pasak jo, „daro viską“, kad Rusija būtų nepriklausoma suvereni valstybė.
„Jis prisistato kaip Rusijos suvereniteto gynėjas: ar tai nuomonė, kurią jis sugalvojo retrospektyviai, norėdamas pateisinti karą Ukrainoje? O gal V.Putinas iš tikrųjų tiki tokiu požiūriu į šiuolaikinę Rusijos istoriją?
Vis dar nesu tikras. Dar ne. Bet jaučiu, kad tai yra esminis klausimas. Atsakymas į jį gali turėti įtakos karo baigčiai ir tolesnei Rusijos krypčiai“, – reziumavo straipsnio autorius.
