Nors tiksliai pasakyti, ko gero, neįmanoma, Jungtinių Tautų turimi skaičiai rodo, kad 1800 m. Žemėje gyveno maždaug milijardas žmonių, 1927 m. – 2 milijardai, 1987 m. – 5 milijardai, o šiandien mūsų jau per 7,5 milijardo.
Moterų padėtis visuomenėje – žemesnė negu vyrų
Kas minutę pasaulyje gimsta apie 250 naujagimių, taigi per metus – daugiau kaip 130 milijonų. Prognozuojama, kad 2100 m. Žemėje gyvens 11 milijardų žmonių. Nauji JT duomenys bus pateikti birželį.
Dauguma valstybių pačios rengia savo gyventojų skaičiaus kitimo prognozes. Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko duomenys pasaulyje pasitelkiami dažniausiai.
Nuo septintojo dešimtmečio kasmet pasaulyje gimsta daugiau berniukų negu mergaičių. Manoma, kad dėl diskriminacinio prioriteto, teikiamo berniukams, apie 117 milijonų moterų Azijoje ir Rytų Europoje yra tiesiog „išnykusios“.
Per pastaruosius 30 metų kai kuriuose regionuose berniukų gimė iki 25 proc. daugiau negu mergaičių. Tai rodo, kad moterų ir mergaičių padėtis visuomenėje tebėra žema. Šios nelygybės nulemiamas lyčių disbalansas gali turėti neigiamų socialinių padarinių, pavyzdžiui, dėl to gali daugėti seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis atvejų.
Išsivysčiusiose šalyse gyventojų mažėja, o vartojimo rodikliai – didžiausi
Gyventojų skaičius sparčiausiai auga Afrikoje ir Azijoje. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų šiuose žemynuose bus 15 iš 20 šalių, kuriose gyvena daugiausiai gyventojų. Iki tų pačių metų Nigerijos gyventojų bus daugiau negu amerikiečių. Iki 2100-ųjų maždaug trečdalis viso pasaulio žmonių – beveik keturi milijardai – bus afrikiečiai.
Kita vertus, kai kuriuose pasaulio regionuose, kaip antai Vakarų Europoje, Japonijoje ir Rusijoje, gyventojų skaičius praktiškai nekinta arba net mažėja.
Kiek šie skaičiai svarbūs? Pasak straipsnio autorės L.Lamble, vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, Paulas Ehrlichas, tvirtina, kad pasaulio gyventojų skaičius jau seniai perkopė optimalų lygį, tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad vartojimo lygio rodiklis tiek pat svarbus, kiek ir gyventojų skaičius.
ki 2100-ųjų maždaug trečdalis viso pasaulio žmonių – beveik keturi milijardai – bus afrikiečiai.
Yra manančių, kad sąvoka „gyventojų perteklius“ yra iš esmės prieštaringa, kadangi ją vartojant dėmesys savaime nukrypsta į skurdžiau gyvenančius pasaulio regionus, kuriuose gyventojų sparčiai daugėja, o ne į turtinguosius, kuriuose išnaudojama neproporcingai daug išteklių.
Kas lemia vaisingumo rodiklius?
Vaisingumo rodiklis – tai vienai reprodukcinio amžiaus moteriai tenkančių naujagimių skaičius tam tikroje populiacijoje. Vaisingumo rodiklį gali nulemti tokie veiksniai kaip moterų galių didėjimas, gerovės sąlygos ir vaikų statusas, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai, taip pat galimybės planuoti šeimą.
Visuomenės, ypač moterų, išsilavinimo lygis – vienas svarbiausių parametrų, nulemiančių vaikų skaičių šeimoje.
Šiandien vidutinis pasaulinis vaisingumo rodiklis kiek žemesnis negu 2,5 vaiko vienai moteriai. Kai kuriems iš minėtų veiksnių darant itin reikšmingą įtaką šeimos dydžiui, per pastaruosius 50 metų pasaulinis vaisingumo rodiklis sumažėjo perpus.
Anksčiau nuo 4,5 iki 7 vaikų siekiantis vaisingumo rodiklis buvo norma. Gyventojų skaičius anuomet sparčiai nekito tik dėl to, kad būta didelio jaunų žmonių mirtingumo. Sveikatai gerėjant, gyventojų skaičius pradėjo sparčiai augti. Augimas apstojo tik tuomet, kai vaisingumo rodiklis sumažėjo link dviejų vaikų vienai moteriai.
Kontracepcijos įtaka demografijai
Vienokias ar kitokias kontracepcijos priemones šiandien naudoja rekordiškai daug moterų. Remiantis JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento duomenimis, 2015 m. 64 proc. ištekėjusių arba su partneriu gyvenančių moterų naudojo šiuolaikines arba tradicines kontracepcijos priemones; 1970-aisiais šis rodiklis tesiekė 36 procentus. Vis dėlto skaičiai rodo, kad atotrūkio tarp atskirų regionų ir šalių (ir net tuose pačiuose regionuose ir šalyse) esama labai didelio.
Afrikoje kontracepcija praktikuojama mažiausiai. Nepaisant to, kai kurios šio žemyno valstybės per pastaruosius 40 metų labai smarkiai pasistūmėjo į priekį kontracepcijos srityje; prognozuojama, kad padarytos pažangos rezultatai turėtų tapti matomi apytikriai po 15 metų.
Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Mauricijaus vyriausybei dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo teko imtis šeimos planavimo programos įgyvendinimo. Dabar šioje šalyje vienokius ar kitokius kontracepcijos būdus praktikuoja daugiausia žmonių visoje Afrikoje – net 75,5 procento.
Gerokai sumažėjo vaikų mirtingumas
Kodėl gimstamumo rodikliui mažėjant gyventojų skaičius toliau auga? L. Lamble teigimu, vaisingumo rodiklis – tik vienas iš aspektų. Žmonės dabar gyvena ilgiau, o kai kuriose pasaulio dalyse – net gerokai ilgiau. Kasmet miršta apie 55 mln. žmonių, o tai nesudaro nė pusės tų, kurie gimsta.
Vaikų, kurie nesulaukę penktojo gimtadienio miršta, skaičius dabar yra žemiausias, koks kada nors yra buvęs: palyginti su 1990-ųjų duomenimis, šis rodiklis dabar daugiau kaip perpus mažesnis.
Kaip pažymi L.Lamble, vaiko galimybės išgyventi vis dar labai priklauso nuo to, kur jis gimsta.
Afrikoje į pietus nuo Sacharos fiksuojamas didžiausias vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumas: penktojo gimtadienio nesulaukia 79 iš 1 000, arba kas tryliktas vaikas. Europoje ir Šiaurės Amerikoje šis rodiklis – 6 iš 1 000, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje – 4 iš 1 000.
Tikėtina gyvenimo trukmė 30-yje šalių viršija 80 metų, daugiau kaip šimte šalių ji viršija 70 metų.
Visuomenei senėjant yra priežasties ir pasidžiaugti. Tai požymis, kad vyksta pažanga.
Demografiniai dividendai
Šalys, gebančios kontroliuoti vaisingumo rodiklius, gali užsitikrinti sau apčiuopiamų demografinių dividendų. Pranašumo joms teikia tai, kad jose dirbančių žmonių daugiau negu remtinų vaikų.
Ten, kur vaisingumo rodiklis sumažėja staiga, jaunesnioji populiacijos dalis taip sparčiai nebedidėja, dirbančiųjų skaičius pralenkia vaikų skaičių, todėl ekonomika turi šansą gerokai ūgtelti. Aštuntajame dešimtmetyje būtent taip nutiko Rytų Azijoje – Pietų Korėjoje ir Taivane. Dabar demografiniais dividendais naudojasi Kinija ir Indija.
Mažėjant vaikų mirtingumui ir praktiškai nekintant aukštam vaisingumo rodikliui, gyventojų proporcija, kurią sudaro jaunimas, ima didėti. Afrikos gyventojams vis labiau lavėjant, tačiau darbo pasiūlai nesiplečiant, gerokai išaugo jaunimo nedarbas.
Jaunoji populiacijos dalis šaliai gali suteikti didelio vystymosi potencialo, tačiau tai veikia tik tada, kai jų talentas realizuojamas į jį investuojant. Jei jaunimas negauna pakankamos paramos įgūdžiams, kurie būtini žengiant į darbo rinką, lavinti, ekonomika savo šanso netenka.
Ar reikėtų nerimauti dėl to, kad Vakaruose gyventojų mažėja?
Dar viena visuotinė demografinė tendencija – gyventojų senėjimas. Šis reiškinys ypač ryškus tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Japonija ir Vokietija, tačiau jis pastebimas ir pažangesnės ekonomikos besivystančiose šalyse. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, Bangladeše, Kambodžoje, Mongolijoje ir Vietname gyventojų, kuriems per 60 metų amžiaus, skaičius iki 2050 m. patrigubės.
Gyventojų, kuriems per 60, skaičius pasaulyje šiemet pirmąsyk perkops milijardą. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. jų bus jau du milijardai. L.Lamble teigimu, kyla klausimas – kas už juos mokės?
Mažėjantys gimstamumo rodikliai verčia daryti prielaidą, kad tuo metu, kai su visuomenės senėjimu susijusios sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sąnaudos pradės augti, dirbančių jaunų žmonių gali būti jau gerokai mažiau.
Antra vertus, visuomenei senėjant yra priežasties ir pasidžiaugti. Tai požymis, kad vyksta pažanga.
Ėmusis tinkamų priemonių iš anksto, galima gauti naudos
Iš anksto pasirengus būsimiems pokyčiams, galima neblogai išlošti. Pavyzdžiui, Japonijoje įvedus tvarką, pagal kurią sveikatos priežiūros paslaugos tapo prieinamos visiems, daugiau dėmesio, be kita ko, buvo skiriama aukšto kraujospūdžio sukeliamų ligų prevencijai, todėl ilgainiui sumažėjo širdies smūgių ir pailgėjo gyventojų darbingas amžius.
Jei politikai nuspręstų imtis pensijų sistemos reformos, pensininkams sudarydami sąlygas lanksčiai dirbti, gerokai daugiau brandaus amžiaus sulaukusių visuomenės narių galėtų ne tik ilgiau gyventi, bet ir ilgiau išlikti sveiki.
Tai, kad daugiau vyresnio amžiaus sulaukusių žmonių įgis galimybę dirbti, anaiptol nereikš, kad jaunimui darbo vietų liks mažiau. Dirbdami senyvo amžiaus žmonės, kaip ir kiti, didina BVP, taigi jie taip pat sėkmingai prisideda prie jaunų darbuotojų paklausos didinimo.
Apibendrindama rašinio autorė L.Lamble teigia, kad šeimos planavimą reikėtų vertinti ne tik kaip vieną iš visuomenės sveikatos, bet ir kaip vieną iš valstybės vystymosi aspektų. Tai sritis, kurioje investicijos garantuoja grąžą. Tuose regionuose, kuriuose moterys turi galimybę pačios spręsti, kiek vaikų joms turėti, nauda juntama gerokai už jų šeimos ribų.
