2001 metų pavasario ir vasaros įvykiai susiję su garsiojo Federalinio tyrimų biuro (FTB) agento Roberto Hansseno, nuo 1979-ųjų šnipinėjusio Sovietų Sąjungai ir Rusijai, byla.
Tų metų vasario 18-ąją R.Hanssenas buvo sulaikytas viename Virdžinijos valstijos parke, kuriame turėjo palikti informaciją savo prižiūrėtojams rusams.
Po mėnesio, kovo pabaigoje, tuometis JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas pranešė Rusijos ambasadoriui Jurijui Ušakovui, kokių veiksmų ketinama imtis, o netrukus paskelbta, kad Ameriką turės palikti net 50 Rusijos diplomatų – jei tiksliau, po diplomatine priedanga veikusių žvalgybininkų.
Tąkart teigta, kad iš tiesų tik šeši išvaromi Rusijos diplomatai dirbo tiesiogiai su R.Hanssenu, bet dar daugiau nei 40 rusų buvo išprašyti dėl apskritai išaugusio susirūpinimo dėl šnipinėjimo. Kremliaus žvalgybos agentų veikla JAV ypač suaktyvėjo 1993–1997 metais.
R.Hanssenas buvo vienas garsiausių dvigubų agentų dvišalių JAV ir Sovietų Sąjungos, vėliau – Rusijos santykių istorijoje.
R.Hanssenas buvo vienas garsiausių dvigubų agentų dvišalių JAV ir Sovietų Sąjungos, vėliau – Rusijos santykių istorijoje. Sovietai ir rusai jam už slaptą informaciją mokėjo – per 22 metus išdavikas susižėrė 1,4 mln. JAV dolerių grynaisiais ir brangakmeniais.
Į Sovietų Vyriausiąją žvalgybos valdybą (GRU) 1979-aisiais R.Hanssenas kreipėsi pats, nors buvo vos prieš trejus metus paskirtas FTB specialiuoju agentu.
Sulaikytas amerikietis teigė neturėjęs jokių ideologinių ir politinių motyvų – esą tik norėjo užsidirbti. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės į lygtinį paleidimą.
Vienu skaudžiausių R.Hansseno suduotų smūgių JAV žvalgybos tarnyboms buvo Maskvai perduoti duomenys apie Centrinės žvalgybos valdybos informatorių, Raudonosios armijos generolą Dmitrijų Poliakovą, kuris 1986 metais buvo suimtas ir vėliau nubaustas mirtimi.
Sovietinius agentus kartą urmu iš šalies išvarė ir Jungtinė Karalystė. 1971 metais valstybę turėjo palikti net 90 Sovietų Sąjungos diplomatų, kurie šnipinėjo Kremliui.
Simboliška, bet būtent 1986-ųjų pabaigoje tuomečio JAV prezidento R.Reagano administracija įsakė 55 Sovietų Sąjungos diplomatams per devynias dienas palikti šalį.
Tiesa, tuomet diplomatinio incidento iniciatore buvo Maskva, prieš tai išvariusi penkis Amerikos ambasados darbuotojus.
Tada Valstybės departamento atstovas spaudai Charlesas Redmanas netgi pareiškė apgailestavimą dėl incidento ir paskubėjo patikinti Kremlių, kad būtina toliau stengtis tartis dėl ginklų kontrolės.
R.Reaganas ir M.Gorbačiovas buvo ką tik, tą patį spalį, susitikę Islandijoje. Ir nors tada derybos paskutinę minutę sugriuvo, progresas buvo pakankamai pastebimas tam, kad diskusijos 1987 metais baigtųsi Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi, kuri įpareigojo sunaikinti 500–5500 km nuotolį pasiekiančias raketas nešėjas.
Sovietinius agentus kartą urmu iš šalies išvarė ir Jungtinė Karalystė. 1971 metais valstybę turėjo palikti net 90 Sovietų Sąjungos diplomatų, kurie šnipinėjo Kremliui. Dar 15 žmonių buvo neleista grįžti į Londoną.
Tada rašyta, kad toks išvarymas neturi precedento – iš Jungtinės Karalystės buvo išprašyti beveik 20 proc. visų Sovietų diplomatų. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje jų buvo net 550.
