Vėlų trečiadienio vakarą NATO atstovai pareiškė, jog blokas yra „tvirtai solidarus“ su Rumunija, kuri pranešė, kad per Rusijos atakas kaimyninėje Ukrainoje į jos teritoriją nukrito tikėtino rusų bepiločio orlaivio dalys.
„Toliau atidžiai stebime padėtį ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininke Rumunija“, – rašoma NATO pareiškime.
Ketvirtadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pažymėjo nemanantis, kad incidentas, kai Rumunijoje tariamai nukrito Rusijos drono nuolaužos, buvo tyčinis Rusijos išpuolis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
„Neturime jokios informacijos, kuri rodytų, kad tai buvo tyčinis Rusijos išpuolis, ir laukiame vykstančio tyrimo rezultatų“, – sakė jis.
Rugsėjo 4 d. naktį Rusijos pajėgos eilinį kartą atakavo Odesos srities Izmaijilo uosto infrastruktūrą dronais-kamikadzėmis. Ryte Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Irano gamybos „Shahed“ drono nuolaužos nukrito Rumunijos, NATO narės, teritorijoje. Tačiau Rumunijos užsienio reikalų ministerija ir Gynybos ministerija šią informaciją griežtai paneigė.
Tačiau trečiadienį Rumunijos gynybos ministras Angelas Tilvaras pripažino, kad bepiločio orlaivio nuolaužos nukrito Rumunijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina.
A.Tilvaras aiškino, kad tiesioginės grėsmės nebuvo, ir Rumunijos nacionalinei naujienų agentūrai „Agerpres“ teigė, kad gali būti, jog dronas nesprogo nuo smūgio, o tiesiog nukrito arba jo dalys nukrito Rumunijos teritorijoje.
„[Tai] mūsų nedžiugina, ... bet nemanau, kad galime kalbėti apie išpuolį, ir, kaip sakiau anksčiau, manau, kad turime žinoti, kaip atskirti agresijos aktą nuo incidento“, – jį citavo „Agerpres“.
Iš pradžių aktyviai neigęs tokio incidento tikimybę Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas trečiadienio pavakarę paragino skubiai ištirti po Rusijos atakų šalies teritorijoje rastas akivaizdžias dronų nuolaužas.
Radinys buvo aptiktas netoli Plauru kaimo, esančio kitoje Dunojaus pusėje nuo Ukrainos Izmaijilo uosto. Ministerija teigė, kad artimiausiu metu bus atlikta techninė analizė, siekiant „nustatyti nuolaužų kilmę ir savybes“.
„Jei pasitvirtintų, kad šie elementai priklausė Rusijos dronui, tokia situacija būtų visiškai nepriimtina ir rimtas Rumunijos, NATO sąjungininkės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, – pažymėjo šalies vadovas Bukarešte vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo „Trijų jūrų iniciatyva“ pradžioje. – Esame budrūs ir nuolat palaikome ryšį su savo NATO sąjungininkais.“
Rumunijos opozicinės centro dešiniosios partijos USR lyderis Catalinas Drula apkaltino vyriausybę bandymu nuslėpti įvykį.
„Jie dvi dienas melavo. Ukraina pasakė tiesą. Jų instinktas – paslėpti tai po kilimu“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Rumunijai, kaip NATO narei, taikoma Aljanso konstitucijos 5-ojo straipsnio apsauga, pagal kurį ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu. Tačiau 5 straipsniu buvo remtasi tik vieną kartą – po didžiulio 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio prieš Jungtines Valstijas.
Ankstų trečiadienio rytą per naują Rusijos dronų ataką prieš uosto rajoną Ukrainos Odesos srities mieste, esančiame netoli Rumunijos sienos, žuvo vienas žmogus. Rumunijos Dunojaus kranto gyventojai socialiniuose tinkluose paskelbė atakos vaizdo įrašus ir nuotraukas, pranešė naujienų portalas „RBC-Ukraine“.
„Žmonės šiek tiek panikuoja. Mūsų sienas skiria tik 370 metrų, – rašė Rumunijos pasienio kaimo Čilia Veche meras Timuras Ciusas. – Žinoma, viską girdėjome. Iki šiol jau pripratome prie sirenų garso ir dar ko nors. Tačiau čia jaučiamės saugūs, nes esame NATO šalyje“.
Liepos mėnesį žlugus Jungtinių Tautų organizacijos sudarytam susitarimui, leidžiančiam gabenti grūdus iš Juodosios jūros uostų, Maskva suintensyvino atakas prieš Ukrainos Odesos ir Mykolajivo regionus, kuriuose yra uostai ir žemės ūkio eksportui gyvybiškai svarbi infrastruktūra.