„Mashable“ žurnalistas Marcusas Gilmeris iškelia 4 klausimus, į kuriuos kol kas pasaulis dar neturi atsakymų.
1. Jeigu tai nebuvo vandenilinė bomba, tai kas tada?
Sprogimo dydis ir galingumas verčia dalį ekspertų manyti, kad Šiaurės Korėja panaudojo tritį – radioaktyvią vandenilio formą, tam, kad sustiprintų sprogimą, kurį sukėlė tradicinis branduolinis užtaisas.
„The New York Times“ 2015-ųjų gruodžio straipsnyje teigė, kad šalis turi galimybių sukurti vandenilinę bombą. Jie rėmėsi Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto Vašingtone analize, kurioje teigta, kad Pchenjanas gali naudoti branduolinį reaktorių tričio generavimui.
2. Kiek pažengusi Šiaurės Korėjos branduolinė programa?
Tai – vienas didžiausių klausimų dėl Šiaurės Korėjos. Šalis nieko neatskleidžia apie savo branduolinę programą – kaip ir apie ką nors kitą. Tačiau tai – jau ketvirtas kartas per 10 metų, kai Pchenjanas atlieka bandymus, tad programa turi būti pažengusi.
Likus kelioms valandoms iki naujausios bombos bandymo, Pietų Korėja paskelbė įtarimus, kad jos kaimynė vėl išbandė iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą. Tokius bandymus Šiaurės Korėja yra vykdžiusi ir anksčiau – ir aiškino, kad jie sėkmingi. Tačiau žvalgybos duomenys rodo, kad jų tariama sėkmė – tik propaganda.
Skeptiškai vertinami ir dabartiniai Šiaurės Korėjos pasigyrimai. Kim Jong Unas nuolat perdeda savo šalies pasiekimus – nuo raketų paleidimo iki Ebolos išgydymo ar naujo patiekalo, įtartinai panašaus į mėsainį, išradimo. Kartais jo melus lydi ir „Photoshop“ programa padailintos nuotraukos.
Kad ir kaip būtų, Pchenjanas toliau vykdo bandymus, ir šalies tolesni darbai vystant branduolinius ginklus ypač neramina.
Nors šaliai paskelbtos sankcijos, jas galima apeiti – manoma, kad Šiaurės Korėja sulaukia pagalbos iš Pakistano ar Indijos, kai jai prireikia uždraustų medžiagų.
3. Kokią žalą gali padaryti Šiaurės Korėja?
Tad ar gali Šiaurės Korėja panaudoti branduolinį ginklą atakuodama, pavyzdžiui, kurį didelį JAV miestą?
Kim Jong Unas siekia, kad jo šalis būtų pripažinta branduoline, nes taip įgytų svorio derybose su JAV.
Šiuo metu – tikriausiai ne. Vėlgi – nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų diktatoriaus valdomos šalies teiginius apie branduolinio užtaiso sukūrimą ar balistinių raketų, kurių reikėtų ilgojo nuotolio atakai įvykdyti, turėjimą.
Tačiau tai nereiškia, kad ji negali smogti arčiau savo sienų esančiai valstybei. Ekspertai perspėja, kad yra įmanoma, jog su mažesnėmis branduolinėmis raketomis gali būti puolamos šalia esančios šalys.
4. Ko nori Šiaurės Korėja?
Šiaurės Korėjai paskelbtos griežtos tarptautinės sankcijos. Todėl sunku suvokti, ką Šiaurės Korėja tikisi pasiekti su trečiadienio bandymais.
„Manau, ji nori kiek pasikelti savo įvaizdį ir tikisi, kad bus pripažinta branduolinį ginklą turinčia valstybe, – teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Victoras Cha. – Jie mėgina sukurti modernų branduolinį ginklą. Jiems nepakanka paprasto ginklo, kuris naudojamas plutonio skilimo pagrindu.“
Kitas Šiaurės Korėjos ekspertas – Cheong Seong-changas iš Sejongo instituto Pietų Korėjoje – mano, kad Kim Jong Unas siekia, kad jo šalis būtų pripažinta branduoline, nes taip įgytų svorio derybose su JAV.
