„Respublikos prezidentui pateikiau prašymą atsistatydinti“ ir jis „jį patenkino“, pareiškė premjeras žemuosiuose parlamento rūmuose.
Praėjusią savaitę skurdžios Karibų jūros valstybės vyriausybė paskelbė, jog pagal susitarimus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) planuoja gerokai padidinti degalų kainas. Benzinas turėjo pabrangti 38 proc., dyzelinas – 47 proc., o žibalas – 51 procentu.
Tai išprovokavo masinius protestus. Šalies sostinės Port o Prenso ir kitų miestų gatvėse buvo įrengtos iš nuolaužų pastatytos barikados ir deginamos padangos. Buvo apiplėštos ir sudegintos dešimtys parduotuvių, taip pat buvo padeginėjami automobiliai. Žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Dėl kilusios krizės vyriausybė suskubo neribotam laikui atidėti planuotą degalų kainų padidinimą, tačiau protestai tęsėsi ir žmonės pradėjo reikalauti premjero atsistatydinimo.
Maždaug 60 proc. Haičio gyventojų tenka išgyventi už mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną, todėl jie itin jautriai reaguoja net į menkiausią beveik visų prekių kainų padidėjimą.
Vasario mėnesį Haitis pasirašė susitarimą su TVF, kuriame šalis įsipareigojo įgyvendinti ekonomines ir struktūrines reformas, kad paskatintų ekonomikos augimą.
Susitarime buvo numatyta virtinė sąlygų, pavyzdžiui, panaikinti kuro kainų subsidijas ir užtikrinti, kad infliacija neviršytų 10 procentų. Nuo 2015 metų infliacija šalyje kasmet sudaro 13–14 procentų.
Sprendimas nedidinti kuro kainų reiškia, kad vyriausybei teks ieškoti kitų būdų rasti 300 mln. JAV dolerių, kuriuos ji būtų gavusi, jeigu kuro kainos būtų pakeltos.
Ši suma nėra nereikšminga, nes ji sudaro daugiau nei 11 proc. planuojamo 2018–2019 metų biudžeto.
