Italijos premjeras Matteo Renzi grasina atsistatydinti, jei referendumo pasiūlymai bus atmesti. Balsavimas prieš pakeitimus gali ilgam laikui sustabdyti būtinas ekonomines reformas ir net išvesti Italiją iš eurozonos.
Italijos centrinio banko vadovas Ignazio Visco bandė sušvelninti padėtį, teigdamas, kad „nereikėtų pervertinti referendumo klausimų svarbos“. Tačiau po „Brexit“, Donaldo Trumpo išrinkimo JAV ir Nyderlandų referendume atmestos ES-Ukrainos asociacijos sutarties idėjos, šis balsavimas tampa rimtu išbandymu Europos ateičiai.
Pasiūlytos ambicingos reformos pakeistų beveik trečdalį konstitucijos. Šie pakeitimai jau patvirtinti parlamente, tačiau nesulaukė dviejų trečdalių balsų, kurie būtų leidę išvengti referendumo.
Italai turės išreikšti savo valią dėl Senato galių didinimo, jo narių skaičiaus mažinimo ir centrinės valdžios stiprinimo. Pateikiame 5 dalykus, dėl kurių bus balsuojama:
1) Senato galios. Šis siūlymas turėtų padėti išplėsti Senato galias, pagreitinti sprendimų priėmimą ir efektyvumą. Senatorių skaičius mažėtų nuo 315 iki 100 ir tik tam tikri įstatymai reikalautų abiejų parlamento rūmų patvirtinimo.
Kol kas nėra aišku, ar Senatas būtų renkamas tiesiogiai, tačiau šiuo metu siūloma, kad jį sudarytų 74 regioninių asamblėjų atstovai ir 21 miesto meras. Likusius penkis narius skirtų Italijos prezidentas.
Kritikų teigimu, pasiūlymas neapibrėžia dviejų parlamento rūmų santykio ir gali priversti narius varžytis dėl įtakos. Kai kurių manymu, Senato galima apskritai atsisakyti, paliekant tik žemuosius rūmus.
2) Centrinės valdžios galios. Italai turės nuspręsti, ar jie atsisakys regioninės valdžios galios Romos naudai. Šis M.Renzio vyriausybės siūlymas paveiktų ir švietimo bei darbo reformas.
Tai ankstesnio sprendimo pataisymas. 2001 metais italai balsavo tam, kad suteiktų daugiau galių dvidešimčiai regionų. Centro kairiųjų siūlymas sukėlė daugiau chaoso ir nesutarimų tarp nacionalinės ir regioninės valdžios.
Kritikų teigimu, toks bandymas ištaisyti padėtį rodo, kaip prastai sukonstruoti ir tikrinami prieš išleidžiant dabartiniai įstatymai.
3) Rinkimų įstatymas. Netiesiogiai bus sprendžiamas ir naujojo rinkimų įstatymo klausimas. Parlamento rinkimus laimėjusiai partijai būtų suteikiamos papildomos vietos, kurios leistų išvengti koalicijos formavimo.
Šis sprendimas netgi būtų naudingas patekti į valdžią siekiančiam populistiniam „Penkių žvaigždučių“ judėjimui. Jo lyderis B.Grillo anksčiau buvo pareiškęs, kad eis į valdžią tik nesudarydamas koalicinių susitarimų.
Net jei M.Renzi ir pavyktų įtikinti italus priimti šį siūlymą, juos dar turėtų patvirtinti Italijos konstitucinis teismas.
4) Beppe Grillo ateitis. Niekada valdžioje nebuvęs „Penkių žvaigždučių“ politinis judėjimas šiuo metu apklausose žengia koja į koją su premjero M.Renzi demokratais.
B.Grillo siūlo savo idėjas, kaip sumažinti net 132 proc. bendro vidaus produkto sudarančią skolą, pagal kurios dydį Italiją lenkia tik Graikija.
„Mes norime iš naujo derėtis dėl milijardinių įsipareigojimų, kurie kasmet mus žudo“, – teigė vienas „Penkių žvaigždučių“ lyderių, galimas kandidatas į premjero postą Luigi Di Maio. Jis nuolat kalbėjo apie referendumą, kuris sugrąžintų prie senosios valiutos.
Tiesa, tikrasis partijos planas nėra aiškus. Jame nei žodžiu neužsimenama apie referendumą dėl euro ar skolų nurašymo idėją.
5) Premjero Matteo Renzi ateitis. Nuo pat pirmųjų dienų referendumo kampanijoje šalies lyderis pavertė balsavimą pasitikėjimo jo politika klausimu.
Buvęs Florencijos meras M.Renzi skiriasi nuo savo pirmtakų Enrico Lettos ir Romano Prodi tuo, kad jis ne tik šalies premjeras, bet ir savo partijos lyderis. Net ir triuškinamai pralaimėjęs referendumą, jis liks didžiausios parlamento partijos frakcijos lyderis.
Jo atsistatydinimas nebūtinai garantuotų išankstinius rinkimus. Sprendimą dėl jų paskelbimo tektų priimti šalies prezidentui, politikos veteranui Sergio Mattarellai.
Jei referendume italai pritartų konstitucijos pataisoms, M.Renzi įvaizdis žymiai sustiprėtų ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. „Tai paverstų jo lyderystę Europos socialistų partijoje dar rimtesne“, – sakė jo bendrapartietis ir referendumo aktyvistas Emanuele Fiano.
