1. Rusija gali stiprinti bombardavimą
Ekspertai įspėja, kad kuo labiau Rusijos kariuomenė nukentės sausumoje, tuo labiau tikėtina, kad ji intensyvins bombardavimą ir panaudos kitą ginkluotę, kuri kelia rusų kariams mažesnį pavojų. Kol kas mažai patikrintos informacijos, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo Ukrainoje – kaip jau buvo skelbta, prokremlinis leidinys „Komsomolskaja pravda“ paskelbė, kad, Rusijos Gynybos ministerijos duomenimis, per „specialiąją operaciją“ Ukrainoje žuvo 9 861 rusų karys. Vėliau „Komsomolskaja pravda“ paskelbė žinią apie tai, kad neva į jos portalą buvo įsilaužta. Tuo tarpu Ukraina skalbia, kad čia žuvo apie 15 tūkst. Rusijos karių.
Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Rusija pradėjo apšaudyti Mariupolio miestą iš laivų Azovo jūroje.
„Rusija vis dar turi pajėgumų ir rezervų, todėl intensyvumas didės, nes ji stengsis įvesti daugiau karių“, – CNN sakė JAV Nacionalinio gynybos universiteto Nacionalinių strateginių studijų instituto mokslinis bendradarbis Jeffrey Mankoffas.
Neseniai Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusija telkia karius iš visos šalies ir net iš Ramiojo vandenyno laivyno. Ji taip pat telkia karius iš Armėnijos ir privačių karinių bendrovių, sirus ir kitus samdinius. Tačiau kyla klausimas, kiek ilgai Rusija gali tęsti puolimą su dideliais karių nuostoliais. J.Mankoffas sako, kad ateis diena, kai taps sunku išlaikyti tokią apgultį, turint galvoje Rusijos kariuomenės praradimus.
2. Kol daugiausia dėmesio skiriama Kyjivui, Rusija gali bandyti apsupti Ukrainos kovotojus rytuose
Daug kalbama apie tai, kad Rusijos kariniai veiksmai stringa, tačiau ar tai tiesa, ar ne, priklauso nuo to, kokie buvo Maskvos tikslai. Tikėtina, kad Rusija bent jau siekia užgrobti dalį Rytų Ukrainos. Tokios sritys kaip Doneckas ir Luhanskas Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, ir nors Rusijos ambicijos gali siekti ir daugiau nei Donbaso regionas, ekspertai teigia, kad tikėtina, jog jis vis dar yra pagrindinis dėmesio centras.
Nors daug dėmesio skiriama Rusijos veržimuisi Kyjivo link, didžioji dalis Ukrainos kariuomenės lieka prie Donecko ir Luhansko. Rusijos karių judėjimas rodo, kad jie bando apsupti šią kariuomenės dalį trimis kryptimis, ir tai greičiausiai bus pagrindinis Rusijos dėmesys. Britų analitikas Samas Cranny-Evansas teigia, kad būtent ten siunčiama geriausiai parengta Rusijos kariuomenė.
„Pajėgos, kurios buvo skirtos Kyjivo apsupimui, rodo, kad arba Rusija manė, jog šį tikslą bus lengva pasiekti, arba pervertino šias pajėgas“, – sakė jis. Jis pridūrė, kad dažnai klaidingai vertinama karo dinamika – nepaisant Ukrainos pasipriešinimo ir Rusijos praradimų, akivaizdu, jog Rusijos kariuomenė per tris savaites gerokai pasistūmėjo į priekį.
3. Bus dar daugiau kalbų apie derybas
Vienas iš scenarijų – karas Ukrainoje užsitęs. Tikėtina, kad Rusija kare prarado daug karių, ginklų ir įrangos, ir nors praeityje ji dalyvavo ilgai trunkančiuose karuose, ji nenorės, kad šiame kare būtų visiškai sunaikinta jos kariuomenė.
„Derybos yra vienintelė sritis, kurioje reikalai atrodo šiek tiek teikiantys vilties, nes ir Rusija, ir Ukraina per pastarąją savaitę pareiškė, kad juda link tikros esminės diskusijos, o ne Rusijai tiesiog keliant ultimatumą“, – CNN sakė Keiras Gilesas, Rusijos ekspertas iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“.
Rusijos atstovai teigė, kad tarp jų reikalavimų yra ir tai, kad Ukraina atsisakytų savo siekio įstoti į NATO, demilitarizuotųsi ir priimtų „neutralų“ statusą, kaip Austrija ir Švedija. Tačiau dėl sąlygų, ką tai reikštų Ukrainai, reikėtų derėtis.
Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas interviu CNN antradienį sakė, kad Rusija taip pat norėtų, jog Ukraina pripažintų, kad Krymas, kurį Rusija aneksavo 2014 m., yra oficiali Rusijos dalis, o Luhanskas ir Doneckas „jau yra nepriklausomos valstybės“. Daug ekspertų spėja, kad Rusija sieks atplėšti dalį Rytų Ukrainos.
Nepaisant to, kad sankcijos jau ima smaugti Rusijos ekonomiką, ši šalis turi patirties, kaip jos gyventojai karo tikslams yra priverčiami kentėti.
Tačiau JAV pareigūnai nėra optimistiški, kad derybos bus sėkmingos. JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pareiškė, kad diplomatinis karo sprendimas mažai tikėtinas, sakydamas, kad Rusijos veiksmai „visiškai prieštarauja bet kokioms rimtoms diplomatinėms pastangoms užbaigti karą“. Jis taip pat perspėjo, kad Rusija gali eskaluoti karą panaudodama cheminius ginklus.
4. Nerimą kelia tai, kad ukrainiečiai gali būti masiškai deportuojami į Rusiją
Rusija liepia Mariupolio gyventojams palikti miestą, – ji tęsia miestą naikinantį bombardavimą. Rusijos pajėgos atvėrė tai, ką jos pačios vadina „humanitariniais koridoriais“, – nors jis skirtas gyventojams palikti miestą, dešimtys tūkstančių buvo išvežti į Rusiją.
Rusijos kanalas „RIA Novosti“ pranešė, kad beveik 60 000 Mariupolio gyventojų „visiškai saugiai“ pasiekė Rusijos teritoriją. Rusijos žiniasklaida parodė automobilių eiles, kurios, matyt, važiuoja į rytus link sienos, maždaug už 40 km nuo Mariupolio.
Tačiau Mariupolio miesto valdžia apkaltino Rusiją, kad ji verčia gyventojus vykti į Rusiją prieš jų valią. „Per pastarąją savaitę keli tūkstančiai Mariupolio gyventojų buvo išvežti į Rusijos teritoriją“, – sakoma miesto valdžios pareiškime. Mariupolio meras šeštadienį sakė, kad „tai, ką šiandien daro okupantai, yra pažįstama vyresniajai kartai, kuri matė siaubingus Antrojo pasaulinio karo įvykius, kai naciai prievarta ėmė žmones į nelaisvę“.
K.Gilesas teigė, kad kyla nerimas, jog artimiausiomis savaitėmis tai gali pasikartoti. „Rusija turi šiurpių ir žiaurių represijų prieš civilius gyventojus bet kurioje teritorijoje, kai vyksta koks nors pasipriešinimo judėjimas, istoriją. Ji jau ėmėsi veiksmų deportuoti žmones iš Mariupolio į atokias Rusijos vietoves, o tai tiesiogiai atkartoja XX a. Rusijos scenarijų, kaip spręsti tokias problemas“, – sakė jis.
Jų paprastai laukia siaubingas likimas. Jei jie apskritai išgyvena, negrįžta metų metus ar dešimtmečius.
„Jų paprastai laukia siaubingas likimas. Jei jie apskritai išgyvena, negrįžta metų metus ar dešimtmečius“, – sakė jis.
5. Milijonai ukrainiečių gali emigruoti, palikdami suskaldytą tautą
Rusijos oro pajėgos pavertė kai kuriuos Sirijos miestus ir miestelius griuvėsiais, ir kai kurios Ukrainos vietovės pradeda atrodyti panašiai.
Iš šalies jau išvyko daugiau kaip 3,5 mln. ukrainiečių. Dauguma jų yra moterys ir vaikai, o tai taip pat reiškia, kad šeimos yra išardomos. Karas sukėlė didžiausią pabėgėlių migraciją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jų skaičius kasdien didėja maždaug po 100 000 žmonių.
Jei įskaičiuosime ir šalies viduje perkeltus asmenis, savo namus paliko 10 mln. ukrainiečių. Tai beveik ketvirtadalis šalies gyventojų.
Praėję karai parodė, kad pabėgėliai dažnai niekada nebegrįžta į savo gimtąsias šalis. Dažnai nėra kur grįžti, kartais pabėgėlius sulaiko dar vieno karo grėsmė.
Apie tai derybininkai turės pagalvoti per bet kokias būsimąsias derybas. Net jei pavyks rasti diplomatinį sprendimą, kaip užbaigti šį karą, išliks klausimas, ar to pakaks, kad būtų užkirstas kelias kitam karui, sakė S.Cranny-Evansas.
