Štai šie penki iššūkiai, su kuriais susidurs britai:
1. Jungtinės Karalystės susitarimas su ES nustos galioti
Vasario mėnesį ministro pirmininko Davido Camerono išsikovotas susitarimas dėl išskirtinio britų statuso ES bus panaikintas.
Jungtinė Karalystė buvo išsikovojusi garantiją, kad ji nebus diskriminuojama kaip euro zonai nepriklausanti valstybė. Tai garantavo, kad Londono sitis išliks Europos ekonominiu centru.
Naujojoje sutartyje, kurią britai sudarys po išstojimo, šios privilegijos jau tikriausiai nebus.
2. Pasitraukimo derybos
Davidas Cameronas jau paskelbė apie savo pasitraukimą spalio mėnesį, tad naujajam britų politiniam lyderiui teks derėtis dėl išstojimo sąlygų. Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis, apibrėžiantis ES palikimą, iki šiol nebuvo taikomas.
Dėl jo turės susitarti visos 28 sąjungos valstybės, tad laukia sudėtingas derybų darbas. Teks atsirinkti, kurie iš 80 tūkstančių lapų užimančių ES ir Jungtinės Karalystės santykius apibrėžiančių įstatymų liks galioti.
Naujieji susitarimai turės apibrėžti, kaip bus pasidalintas turtas, kaip išspręsti įsipareigojimų ES biudžetui klausimai ir kokį statusą ES ir Jungtinėje Karalystėje turės abiejų pusių gyventojai.
3. Naujas prekybos susitarimas
ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas galios dar dvejus metus, tačiau po išstojimo britams teks derėtis iš naujo. Ekspertų manymu, ES nesuteiks jokių nuolaidų Jungtinei Karalystei ir jai teks importuoti bei eksportuoti produkciją tokiomis pat sąlygomis kaip Kinijai ar JAV.
Taip pat britams nebegalios ES laisvos prekybos sutartys, sudarytos su 53 valstybėmis. Tokiomis kaip Pietų Korėja, Singapūras, Kanada. Euroskeptikai tikisi, kad Jungtinei Karalystei pavyks išsikovoti panašias sąlygas kaip Šveicarija ar Norvegija, tačiau ir tai smarkiai kirstų britų ekonomikai.
4. Jokios paramos iš ES biudžeto
Vienas iš „Brexit“ šalininkų argumentų buvo ekonominė nepriklausomybė ir savarankiškai sudaromos prekybos sutartys. Jungtinė Karalystė į ES biudžetą kasmet įmokėdavo 11 milijardų eurų. Sutaupytus pinigus ketinama leisti sveikatos apsaugos sistemai.
Tiesa, britų žemės ūkio sektorius kasmet gaudavo daugiau nei 3 milijardus eurų paramos. Neaišku, kaip britų valdžia kompensuos šį praradimą.
Didelis smūgis bus suduotas ir regionams, kurie ilgą laiką puikiai gyveno iš ES regionų finansavimo.
5. Imigracijos problemos
„Brexit“ šalininkus itin džiugina galimybė riboti migrantų srautus. Manoma, kad britai gali pasirinkti Australijos jau išbandytą taškų skaičiavimo sistemą, kai pasiliekami kvalifikuoti darbuotojai, o mažiau kvalifikuoti siunčiami atgal į savo valstybes.
Bet prieš tai Jungtinei Karalystei teks nustatyti tikslų 2,2 milijonų darbuotojų iš ES statusą. Šis procesas užtruks artimiausius dvejus metus.
Baiminamasi, kad griežtas britų požiūris gali paskatinti ES atsaką ir 2 milijonų ES gyvenančių britų galimybių apribojimą.
„Brexit“ įkvėps ir kitas radikalias politine jėgas visoje Europoje, besipiktinančias sąjungos migracijos politika.
