Daugelį šių neteisingų aiškinimų apie pabėgėlius galite išgirsti ne tik iš paprastų žmonių, bet ir iš žiniasklaidos atstovų ar politikų lūpų. Toks mitų skleidimas iškraipo tikrovę, teigia žurnalistas. Dar blogiau, jie gali padaryti įtaką sprendimams, ką valstybės ir jų gyventojai darys, kad padėtų prašantiems pagalbos.
Mitas nr.1. Dauguma jų – ekonominiai migrantai
Dažnai aiškinama, kad esą dauguma migrantų, bandančių patekti į Europą dabar, paprasčiausiai ieško darbų, o ne bėga nuo smurto gimtoje šalyje – t.y., jie ne pabėgėliai, o ekonominiai migrantai, ieškantys ekonominių galimybių.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pareiškęs, kad ekonominiai migrantai sudaro didžiąją dalį tų, kurie siekia patekti į Europos Sąjungą, o dabartinę krizę pavadino „nelegalių migrantų sukilimu“. Jo požiūrį atkartojo ir daugiau kraštutinių politikų ES valstybėse.
Tačiau tokie aiškinimai nepagrįsti tikrove. Taip, nėra neginčijamų įrodymų, iš kur kilęs ir atvykęs kiekvienas migrantas ir pabėgėlis. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei pusė šiemet į Europą atvykstančiųjų jūra yra iš Sirijos – šalies, kurioje jau ketverius metus vyksta pilietinis karas, o pastaraisiais metais – ir siaučia „Islamo valstybė“.
Nemažai žmonių į Europą bėga ir iš kitų to paties regiono valstybių, ilgus metus išvargintų karo, – Afganistano, Irako. Dar dalis bėga nuo represijų ir persekiojimo iš tokių režimų kaip Eritrėja ir Gambija.
„The Economist“ skaičiuoja, kad 75 proc. tų, kurie jūra keliauja į Europą, yra iš šalių, iš kurių bėgantiems žmonėms ES kokia nors forma suteikia apsaugą.
Mitas nr. 2. Migrantai ir pabėgėliai gali likti Turkijoje
Kitas mitas – jie nėra tikri pabėgėliai, o ieško ekonominės naudos, nes jei tik bėgtų nuo karo, liktų pirmoje valstybėje, kurioje saugu – pavyzdžiui, Turkijoje. Aiškinama, kad jeigu žmonės nusprendžia vykti į Europą, jie tai daro ne iš baimės, o dėl galimybės gauti išmokas ten.
„Turkija yra saugi šalis. Likite ten. Rizikinga vykti čia“, – šį mėnesį pareiškė V.Orbanas.
Tačiau taip sakantys nesuvokia, kokia pabėgėlių teisinė situacija yra Turkijoje ir kitose Sirijos kaimynėse, taip pat – kokiomis sąlygomis jie priversti ten gyventi.
Turkija, kuri priėmė apie 1,9 mln. sirų, iš tikrųjų jiems nesuteikia pabėgėlių statuso.
Turkija, kuri priėmė apie 1,9 mln. sirų, iš tikrųjų jiems nesuteikia pabėgėlių statuso, dėl kurio sutarta daugumoje Vakarų valstybių. Ankara nėra pasirašiusi vienos dalies Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl teisiškai nėra įpareigota jos laikytis.
Turkija vietoj to sirų pabėgėliams siūlo laikiną apsaugą – su mintimi, kad vieną dieną jie paliks šalį.
Be to, sąlygos pabėgėliams Turkijoje nuolat blogėja, mažėja humanitarinė pagalba, įtampa su vietos gyventojai auga, o stovyklos tampa perpildytomis.
