Populiarumas nieko nereiškia
Bent jau pasaulinėje finansų rinkoje tai, koks populiarus esi šalyje, nereiškia nieko. Galbūt tavo partija laimėjo 35 proc., o gal 65 proc. rinkėjų balsų, tačiau kuomet ateina laikas mokėti skolas, tai tampa nesvarbu. Kai esi skolingas tam tikrą sutartą sumą pinigų, turi ją sumokėti. A.Ciprui ir jo ministrų kabinetui tai netrukus bus aiškiai pasakyta.
Jeigu Graikijai bus nurašytos skolos, visi norės to paties
Visi puikiai supranta, kad jeigu bus nurašytos skolos Graikijai, to užsigeis visos šalys. Jeigu tai nebus įvykdyta, galiausiai ir ten į valdžią ateis tokios kairiosios „Syriza“ pobūdžio partijos su šūkiu: „Neturime iš ko mokėti, tad ir nemokėsime“. Tuomet netrukus visa Europa būtų valdoma partijų, kurios nesilaiko pažadų ir vykdo žalą darančią politiką. Žinoma, kad niekam ši idėja neatrodo patraukli.
Dingo baimė dėl skolų nesugebančios susimokėti Graikijos
Prieš kelis metus, kuomet euro zoną krėtė nesibaigianti krizė, vien jau idėjos, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, galėjo užtekti tam, kad būtų sukrėstos viso pasaulio finansų rinkos. Dabar jau visi apsipratę su ta mintimi, ir finansų rinkos reaguoja į tai šalčiau. Šoko faktorius dingo. Kur kas mažiau tikėtina atrodo mintis, kad Graikijos krizės užkratas išplis į Italiją, Ispaniją ir Portugaliją.
Graikija neturi persvaros derybose
Negalėdami spausti vokiečių tuo, kad jie gali sukelti grėsmę visam ES projektui, graikai neturi ir nieko kito, kas diplomatinius svertus persvertų jų pusėn. Taip, jie turi kai kurių stiprių argumentų, kurie netgi atrodo labiau pagrįsti, nei atrodė anksčiau, tačiau tai ir viskas.
Graikija gali egzistuoti ir išstojusi iš euro zonos
Galbūt tai ir reikštų sunkesnius laikus bei didesnį taupymą, tačiau vieną dieną Graikija išties gali pasinaudoti laisve grįžti prie savo valiutos. Galbūt tai padėtų jai sukurti konkurencingesnę ekonomiką. Tačiau tai kartu reikštų ir tai, kad jų eurais paimtos paskolos vertė grįžus prie nacionalinės valiutos dar labiau išaugtų ir skolos našta taptų dar sunkesnė. Bankrotas gali tapti neišvengiamas.
Net jeigu jų skolos bus nurašytos, istorija prasidės iš naujo
Tai yra esminis dalykas. Nuo tada, kai įsivedė eurą, Graikija gyveno ne pagal savo išgales ir iki šiol negali atsipeikėti po to prabangaus vakarėlio pagirių. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tokių reformų, kokios buvo įgyvendintos Graikijoje, užteks tam, kad graikai galėtų patogiai gyventi pagal savo poreikius. Skolos vėl augs, ir krizė sugrįš. „Syriza“ neturi jokių planų, kaip konkuruoti, tarkime, su slovakais ar lenkais, jau nekalbant apie Pietų Korėją ar Kiniją.
Vokiečiams visa tai jau įgriso
Vokiečių mokesčių mokėtojus jau išvargino gelbėjimas valstybių, kurias jie laiko savo tingiomis kaimynėmis pietuose. Jie bijo, kad pinigų spausdinimas, kurio gali prireikti šių problemų sprendimui, išaugins infliaciją, o būtent jos baimė yra įaugusi vokiečiams į kraują po hiperinfliacijos 1923 metais ir po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Dešiniosios jėgos įgauna populiarumą, o Angela Merkel aiškiai davė suprasti, kad Europos centrinis bankas nėra atsakingas už kitų valstybių skolų padengimą.
Vokiečiai negali sau leisti gelbėti kažką dar kartą
Prieš kelis metus Vokietijos ekonomika sparčiai augo. Dabar to nebėra. Ekonomikoje pastebimi defliacijos ženklai, šalies finansinei sistemai nepalankus ir eksporto sumažėjimas į Kiniją ir kitas šalis. Net ir panorėję, jie negalėtų sau leisti gelbėti visus aplinkui, kai tik suomiai ir olandai euro zonoje gali stoti jiems į pagalbą.
Parodomieji Briuselio veiksmai
Parodomoji politika yra įprastas reiškinys Briuselyje. ES susitars su Graikija, tačiau tai tebus kosmetinės priemonės, padėsiančios išsaugoti gerą veidą. Graikijai nebus leista išsisukti, tačiau jos premjeras galės skelbti laimėjęs.
