Naujausios „YouGov“ apklausos duomenimis, už J.Bideną balsuotų 51 proc. rinkėjų, už D.Trumpą – 41 proc. „Echelon Insights“ apklausa rodo dar didesnį skirtumą: J.Bideną palaiko 53 proc. rinkėjų, D.Trumpą – 38 proc.
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala 15min teigė, kad D.Trumpas nuo J.Bideno atsilieka „reikšmingai“ – 2016-ųjų rinkimuose panašiu metu demokratų kandidatė Hillary Clinton prieš D.Trumpą turėjo mažesnį pranašumą.
L.Kojala atkreipė dėmesį, kad J.Bidenas šiuo metu pagal apklausas pirmauja ir tokiose kertinėse valstijose kaip Pensilvanija, Mičiganas, Viskonsinas ir net Teksasas. Pastarojoje demokratų kandidatas nelaimėjo nuo aštuntojo dešimtmečio.
Pasak politologo, tai nulėmė kelios priežastys. „Viena iš Trumpo stiprybių buvo JAV ekonomika, tačiau dabar ji yra recesijoje, išaugo nedarbas. Prognozuojama, kad dėl pandemijos situacija bus dar sudėtingesnė.
Antras veiksnys – pati pandemija, kuri įrodo, kad JAV, ko gero, nebuvo iki galo pasirengusios, o Trumpo lyderystė situacijos tikrai nepalengvino“, – 15min sakė L.Kojala.
Politologas atkreipė dėmesį ir į prezidento retoriką. „Pastaruoju metu D.Trumpui nesisekė savo idėjų pristatyti visuomenei taip, kad jos skambėtų patraukliai. Galbūt tai lemia ir tai, kad jis neteko jam palankių formatų, tokių kaip tiesioginiai susitikimai su rinkėjais JAV“, – tikino jis.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo, politologo Kęstučio Girniaus, D.Trumpo populiarumo mažėjimą lėmė dėl pandemijos smukantis JAV ūkis ir prezidento atsakas į koronaviruso krizę iš pradžių ją neigiant ir ignoruojant tokias saugumo priemones kaip kaukių dėvėjimas.
JAV nustatyta virš 4,3 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau nei 149 tūkst. su COVID-19 siejamų mirčių. Iš pradžių D.Trumpas lygino koronavirusą su gripu ir sakė, kad sušilus orams jis išnyks. Prezidentas priešinosi ekonomikos uždarymui, ilgą laiką nedėvėjo apsauginės kaukės.
Tiesa, pastaruoju metu D.Trumpo retorika pasikeitė: praeitą savaitę Baltųjų rūmų vadovas pripažino, kad situacija dėl koronaviruso prieš pagerėdama pablogės, paviešino savo, dėvinčio kaukę, nuotrauką, ir tikino, kad tai daryti yra „patriotiška“.
K.Girniaus teigimu, D.Trumpą palaikė žmonės, nerimaujantys, kad po 20-30 metų baltaodžiai amerikiečiai šalyje sudarys mažumą.
„Tačiau ir juos erzina neatsakingi, piktybiški Trumpo pasisakymai. Jis sutirština spalvas ir net kartais kyla įtarimas, kad jis siekia kurstyti nesantaiką, jog galėtų prisistatyti kaip tvarkos ir teisingumo šauklys“, – 15min kalbėjo K.Girnius.
Anot K.Girniaus, J.Bideno komanda vykdo „labai gudrią rinkimų kampaniją“.
„Jie užtikrina, kad kandidatas sėdi savo rūsyje ir su niekuo nekalba, išskyrus pačius patikimiausius patarėjus ir draugus. Pavyzdžiui, praeitą savaitę Trumpas davė interviu „Fox News“ žurnalistui Chrisui Wallace'ui, kuris užduoda gerus klausimus.
Jis paprieštaravo Trumpui, parodė, kad prezidentas kalba netiesą. Wallace'as interviu pakvietė ir Bideną, tačiau jis atsisakė. Manau, kad Bideno komanda bijo, jog jis nusišnekės“, – tikino politologas.
Dominuos koronaviruso tema
L.Kojalos manymu, likusį kampanijos laiką dominuos pandemijos ir jos suvaldymo bei su pandemija susijusios ekonominės situacijos temos.
Politologo teigimu, D.Trumpas bando formuoti naratyvą, esą arba jis laimės rinkimus ir bus tvarka, teisėsaugos institucijos suvaldys bet kokius neigiamus aspektus, susijusius su protestais, „arba į valdžią ateis kone anarchistai, kurie panaikins policijos instituciją, sukels dar didesnį chaosą ir pan.“
Pasak K.Girniaus, likusios kampanijos metu dominuos kalbos apie tai, koks vadovas yra kiekvienas kandidatas.
„Pagrindinis Trumpo pasakojimas – kad Bidenas yra pasenęs, neturi gebėjimų būti prezidentu, be to, jis neva yra pasiryžęs pakeisti JAV: ją pasukti radikaliai į kairę o tai pakeistų esminius Amerikos principus ir sugriautų JAV ūkį.
Bidenas aiškins, kad Trumpas yra neatsakingas, esą per 3-4 metus mes visi pamatėme, jog jis netinka būti prezidentu, iš esmės nesidomi politika, yra pasiryžęs daryti viską, kad būtų perrinktas“, – 15min sakė politologas.
L.Kojala tikina, kad situacija dar gali pasikeisti. Esą 2016-ųjų rinkimuose likus dešimčiai dienų iki balsavimo paskelbta informacija, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) atnaujina tyrimą prieš H.Clinton, turėjo labai svarbų poveikį galutiniams rinkimų rezultatams.
Savo ruožtu K.Girnius mato dvi galimybes, kaip D.Trumpas galėtų nugalėti.
„Pirmoji – jei per trejus privalomus debatus paaiškėtų, kad Bidenas yra gerokai susenęs ir neturi pakankamai protinių gebėjimų vykdyti prezidento pareigas.
Antroji – jei staiga kiltų daugiau riaušių, ta netvarka, kuri dabar egzistuoja JAV, dar labiau padidėtų. Tada Trumpas galėtų prisistatyti kaip vienintelis, galintis įvesti tvarką“, – tikino politologas.
Gegužės pabaigoje policininkui uždusinus suimtą juodaodį amerikietį George'ą Floydą, visoje šalyje išsiplėtė protestai prieš perteklinę policijos jėgą, pasitelkiamą prieš juodaodžius, taip pat prieš policijos ataskaitingumo trūkumą.
Daugiausia taikių protestų metu buvo prasiveržęs smurtas, vyko demonstrantų ir pareigūnų susidūrimai. Portlande protestai vis dar tęsiasi, D.Trumpas nurodė mieste dislokuoti federalinius agentus.
Nerimas dėl rinkimų proceso
Anot L.Kojalos, didelių nuogąstavimų kelia pats rinkimų procesas, nes dėl pandemijos grečiausiai daug rinkėjų norės balsuoti paštu.
„Ar JAV yra tam pasirengusios – sunku pasakyti. Kai kurios valstijos ligi šiol neturi teisės aktų, kurie leistų užtikrinti tokį balsavimą. Kai kurios valstijos neturi jokios patirties, ypač manant, kad toks balsavimas būtų masiškas“, – sakė jis ir pridūrė, kad galutinių rezultatų gali prireikti laukti net dvi savaites.
K.Girnius nuogąstavimus, kad D.Trumpas nesutiktų pripažinti pralaimėjimo, laiko nepagrįstais ir „antitrumpiška propaganda“. Pasak politologo, net jei D.Trumpas nesutiktų trauktis, jo neklausytų kariuomenė ir policija.
„Jei sausio 20 dieną, kai vyksta naujo prezidento inauguracija, Trumpas pasiliktų Baltuosiuose rūmuose, jis būtų pašalintas jėga“, – 15min sakė politologas.
