NABU vadovas Artiomas Sytnikas gruodžio 1 dieną apkaltino vyriausybės pareigūnus, įskaitant Generalinę prokuratūrą ir SBU, sužlugdžius slaptas operacijas ir bandant sunaikinti biurą.
Jo teigimu, buvo paviešintos NABU agentų nuotraukos, pasai, pavardės, automobilių numeriai ir adresai.
Anot A.Sytniko, šie agentai buvo susiję su kyšio pareikalavusios Migracijos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Dinos Pimachovos byla. NABU teigimu, aukšto rango pareigūnė pareikalavo kyšio suteikdama Ukrainos pilietybę Irano piliečiui. Biuras paviešino vaizdo įrašą, kuriame girdimas agento ir D.Pimachovos pokalbis.
Tuomet Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad NABU agentui bus pateikti kaltinimai remiantis 370-uoju (provokacija pareikalauti kyšio) ir 369-uoju (kyšio davimas) Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsniais.
Generalinio prokuroro nuomone, NABU išprovokavo D.Pimachovą.
Petro Porošenka, nors ir atvirai nepalaikąs A.Lucenkos pusės, pasmerkė skandalą.
„Tiek daug triukšmo ir riksmų, tiek daug ore skraidančių plunksnų, kad kartais primena Lotynų Amerikos karnavalą. Būtų juokinga, jei nebūtų taip graudu“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Vis dėlto gruodžio 6 d. P.Porošenkos partijos frakcijos lyderis Artūras Gerasimovas ir „Tautos fronto“ lyderis Maksimas Burbakas Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymo projektą. Jį patvirtinus būtų palengvinta keturių Ukrainos kovos su korupcija organų, įskaitant NABU, vadovų atleidimo procedūra. Kitaip tariant, parlamentui pareiškus nepasitikėjimą vadovais, jie būtų atstatydinti.
Tiesa, ketvirtadienį Aukščiausioji Rada iš darbotvarkės išbraukė įstatymo projektą. Buvęs Ukrainos ūkio ministras Aivaras Abromavičius mano, kad nors prie tokio sprendimo prisidėjo ir Ukrainos visuomenės pasipiktinimas, didžiausią įtaką padarė Vakarų spaudimas.
A.Abromavičius: „Tai (įstatymo projekto priėmimas – red.) būtų didžiulis smūgis Ukrainos įvaizdžiui, kuris pastaruoju metu Vakaruose ir taip yra stipriai sušlubavęs, nes reformos, ypač susijusios su teisėsaugos organais, yra akivaizdžiais sustojusios, o dalis jų netgi ritasi atgal.“
„Tarptautinė finansinė, politinė ir gynybinė parama Ukrainai yra labai svarbi. Pasigirdo Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES), JAV atstovų įspėjimai, kad naujai sukurtų nepriklausomų antikorupcinių organų sunaikinimas būtų stiprus signalas Vakarams, jog Ukrainos valdžia nėra pasiruošusi kovai su korupcija.
Tai (įstatymo projekto priėmimas – red.) būtų didžiulis smūgis Ukrainos įvaizdžiui, kuris pastaruoju metu Vakaruose ir taip yra stipriai sušlubavęs, nes reformos, ypač susijusios su teisėsaugos organais, yra akivaizdžiai sustojusios, o dalis jų netgi ritasi atgal“, – 15min teigė A.Abromavičius.
Vienu grėsmingiausių grasinimų galima laikyti aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūno Michaelo Carpenterio pareiškimą.
„Jei Aukščiausioji Rada nubalsuos už Antikorupcinio komiteto ir NABU vadovų atstatydinimą, rekomenduosiu nutraukti visą JAV vyriausybės paramą #Ukrainai, įskaitant paramą saugumo srityje. Tai yra gėda“, – tviteryje rašė M.Carpenteris.
JAV – svarbi NABU partnerė kovoje su korupcija. Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad su JAV pagalba Ukrainoje buvo atskleista daugiau nei 3,24 mlrd. dolerių (2,74 mlrd. eurų) išgrobstytų valstybės lėšų, taip pat areštuota 1,3 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) grynais.
Padedant JAV buvo iškelti 333 ieškiniai, oficialūs kaltinimai pateikti 108 asmenims.
Sistemų kova
Anot A.Abromavičiaus, NABU puolimas – senos sistemos karas su nauja sistema.
„Visiškai nereformuotos teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, specialiosios tarnybos ir Generalinė prokuratūra, yra sunerimusios, kad naujos struktūros pradėjo veikti efektyviai, prisikapstė iki rimtų politikų ir jų juodų darbų.
Jiems tai – rimtas signalas, kad su jomis (naujomis struktūromis – red.) reikia susidoroti dabar, antraip laukia rimtos pasekmės“, – teigė buvęs Ukrainos ūkio ministras.
A.Abromavičius: „Mes visi norime visai kitokios Ukrainos, tačiau senosios jėgos vis dar rodo raumenis ir neleidžia naujoms struktūroms dirbti savo darbo.“
Jis siūlo nepamiršti, kad už pusantrų metų Ukrainoje vyks rinkimai, todėl „valdžia turbūt ruošia įvairius administracinius instrumentus, įskaitant įvairių elementų, galbūt nesutinkančių su valdžios pozicija, užtildymą“.
„Mes visi norime visai kitokios Ukrainos, tačiau senosios jėgos vis dar rodo raumenis ir neleidžia naujoms struktūroms dirbti savo darbo“, – 15min sakė A.Abromavičius.
Anot buvusio Ukrainos ūkio ministro, siekiant kovą su korupcija paversti efektyvesne, būtina įsteigti specializuotą antikorupcinį teismą.
„Reikia, kad pačios stambiausios korupcinės bylos būtų nagrinėjamos specializuotame teisme. Išaiškintų korupcinių nusikaltimų pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose yra daug, tačiau jie įstringa teismuose.
Be jo (antikorupcinio teismo – red.), trumpalaikėje perspektyvoje nematau jokių galimybių, kad tų naujai sukurtų organų darbas bus vainikuotas“, – mano A.Abromavičius.
Tuo metu Leonidas Beršidskis portale „Bloomberg“ primena, kad, 2014-aisiais nuvertus Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių ir naujuoju šalies vadovu išrinkus Petro Porošenką, šaliai verkiant reikėjo Vakarų pinigų.
P.Porošenka ir jo politiniai sąjungininkai laikėsi sąlygų, iškeltų suteikiant finansinę paramą. Todėl parlamentas nubalsavo už nepriklausomo antikorupcinio biuro įsteigimą ir specialaus antikorupcinio prokuroro paskyrimą.
Greitai paaiškėjo, kad nors prokuroras ir NABU, pradėję apie 400 tyrimų, gali sukelti daug triukšmo, kaltinimai taip ir nebūdavo pateikiami. Daugiausia – dėl nereformuotos teismų sistemos.
Ukrainos sąjungininkės Europoje ir JAV reikalavo, kad šalyje būtų įsteigtas antikorupcinis teismas, jas rėmė jauni provakarietiški Ukrainos įstatymų leidėjai.
Vis dėlto pats P.Porošenka ne itin entuziastingai priėmė šią idėją: nors ES teisės aktus analizuojanti Venecijos Komisija pateikė detalias rekomendacijas, kaip toks teismas turėtų atrodyti, Ukrainos lyderis kol kas nepateikė įstatymo projekto dėl tokio teismo įsteigimo.
Situacija ne tokia bloga?
A.Abromavičius teigia, kad ekonominė šalies situacija smarkiai pagerėjo, nors kova su korupcija Ukrainoje stringa.
„Neatsižvelgiant į klausimus, susijusius su korupcija ir teisėsaugos institucijomis, (Ukrainoje – red.) vyksta labai geras progresas. Pastarosios dvi vyriausybės, įskaitant tą, kurioje dirbau, padarė labai daug. Todėl atsirado ir finansinė parama, ir bevizis režimas.
Kadangi viena iš didžiausių reformų yra decentralizacija, vietinės savivaldos gavo daugiau nei 100 proc. daugiau pinigų. Visa šalis yra remontuojama: tiesiami keliai, nors to nebuvo daroma 20 metų,“ – 15min teigė buvęs ministras.
Anot A.Abromavičiaus, keletą metų smarkiai kritę atlyginimai pradėjo kilti, kai kuriose įmonėse net po 20–50 proc. Be to, buvo pakeltas minimalus atlyginimas.
„Ekonominis fonas buvo bepradedąs gerėti. Visas tas negatyvas aplink NABU ir noras pakeisti jo vadovą yra didžiulis smūgis, kadangi jau judėjome teigiama linkme. Todėl visuomenės, verslo ir pasaulinių partnerių pagalba yra būtina, kadangi šviesulių Ukrainos institucijose nėra daug“, – mano A.Abromavičius.
A.Abromavičius: „Vakarų pagalba turi būti ne tik susirūpinimo išreiškimas, bet ir konkrečių negatyvių pasekmių apibrėžimas. Tai būtų vieninteliai dalykai, kurie sustabdytų naujai sukurtų antikorupcinių organų puolimą.“
Jis teigia pastebintis teigiamas tendencijas, pavyzdžiui, sukurtus naujus kovos su korupcija organus, „aplink ministrą susibūrusį nemažą kiekį normalių žmonių“.
„Visa tai reikia kažkaip apginti. Vakarų pagalba turi būti ne tik susirūpinimo išreiškimas, bet ir konkrečių negatyvių pasekmių apibrėžimas.
Tai būtų vieninteliai dalykai, kurie sustabdytų naujai sukurtų antikorupcinių organų puolimą, ir galbūt priverstų susimąstyti valdžią apie tai, ką ji daro ir į kurią pusę nukreipia Ukrainą“, – 15min pasakojo A.Abromavičius.
Buvęs Ukrainos ūkio ministras tikina, kad, siekiant sustiprinti kovą su korupcija, antikorupciniai organai turi išlikti nepriklausomi. „Juos turi paskirti ne prezidentas ar parlamentas, jie turi būti nepriklausomi nuo politikų. Ligi šiol tai ir buvo kurta, tačiau valdžia nori tai sunaikinti. Mes turime tai išsaugoti“, – sakė jis.
„Yra kita naujai sukurta organizacija – Korupcijos prevencijos agentūra, kuri turėjo nagrinėti aukštų politikų pajamų deklaracijas ir stebėti, ar jų gyvenimo stilius atitinka nurodytas pajamas, ar nėra neteisėto praturtėjimo.
Vis dėlto pastaruoju metu paaiškėjo, kad ten dirbantys žmonės yra tiesiogiai priklausomi nuo prezidento. Todėl reikia iš naujo paskirti vadovaujantį personalą – visiškai nepriklausomus žmones. Tik tokiu būdu galima tikėtis kažkokio rezultato. Ir, žinoma, toliau judinti teismų reformą, reformuoti (Generalinę – red.) prokuratūrą, specialiąsias tarnybas“, – 15min sakė A.Abromavičius.
