A.Blinkenas yra aukščiausio rango amerikiečių pareigūnas, kada nors lankęsis buvusioje Prancūzijos kolonijoje, kurioje Prancūzija ir JAV turi pajėgas kovai su sukilėliais neramiame Sahelio regione.
„Nigeris yra jauna demokratinė valstybė, įsikūrusi sudėtingoje pasaulio dalyje, – spaudos konferencijoje sostinėje Niamėjuje sakė A.Blinkenas. – Tačiau jis išlieka ištikimas mūsų bendroms vertybėms. Nigeris skuba ginti demokratines vertybes, kurioms kaimyninėse šalyse kyla grėsmė.“
Po derybų su prezidentu Mohamedu Bazoumu valstybės sekretorius paskelbė, kad Sahelio regionui, įskaitant Nigerį, kuris yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, bus skirta 150 mln. dolerių (140,71 mln. eurų) nauja humanitarinė pagalba.
Jis sakė, kad šis finansavimas, dėl kurio lėšos Sahelio regionui fiskaliniais metais išaugs iki 233 mln. dolerių (218,5 mln. eurų), apima pagalbą maistu ir paramą migrantams, pabėgusiems į karo nuniokotą Libiją.
2011 metais atkūrus demokratiją Nigeryje, nors kaimyniniuose Malyje ir Burkina Fase įsitvirtino kariniai režimai, padėtis tapo stabili.
Po devynerius metus trukusios karinės operacijos pasitraukus Prancūzijos kariams, Malis ryžtingai perėjo į Rusijos įtakos zoną ir pasamdė karinę bendrovę „Wagner“.
Burkina Fasas, kuriame vien pernai įvyko du perversmai, taip pat susipyko su Prancūzija, nors tiek šalies karinis lyderis, tiek Rusija paneigė teiginius, įskaitant demokratinės Ganos, kad ten veikia „Wagner“.
Nigerio užsienio reikalų ministras Hassoumi Massoudou, kalbėjęs kartu su A.Blinkenu, tvirtino neturįs įrodymų apie „Wagner“ veiklą Burkina Fase, tačiau perspėjo dėl bet kokių žingsnių šios grupės link.
„Tikimės, kad jis nenukryps į šią organizaciją, kurią laikome nusikalstama ir samdoma“, – sakė jis.
„Matome, kad „Wagner“ veikia tik žlugusiose arba žlungančiose valstybėse, – teigė jis. – Mūsų demokratinės institucijos gali įveikti terorizmą. Tiesą sakant, alternatyvos nėra.“
Kitaip nei daugelis Afrikos diplomatų, jis taip pat griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir atkreipė dėmesį į Nigerio, kaip buvusios kolonijos, istoriją.
Kovotojų reintegracija
Vizitą A.Blinkenas pradėjo susitikimu su buvusiais smurtaujančiais ekstremistais, kurie buvo reabilituoti per profesinį mokymą, remiamą 20 mln. JAV dolerių (18,76 mln. eurų).
Programa siekiama „suteikti jiems geresnį pasirinkimą“, ir ji „iš mūsų perspektyvos yra pavyzdys, į kurį gali orientuotis kiti“, vėliau teigė A.Blinkenas.
Jis taip pat sakė, kad JAV yra pasiryžusios bendradarbiauti su Nigeriu sprendžiant aplinkosaugos problemas.
Jungtinių Tautų duomenimis, Nigeris yra viena iš labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusių šalių, kasmet prarandanti 100 000 hektarų dirbamos žemės, kuri virsta dykuma.
Prezidento Joe Bideno administracija ėmė aktyviau dalyvauti Afrikoje, atsižvelgdama į didėjančias Kinijos, kuri laikoma didžiausia kylančia varžove JAV, investicijas, tačiau pastaruoju metu padidėjo susirūpinimas dėl Rusijos.
Praėjusį mėnesį per invazijos metines Malis buvo viena iš šešių šalių, prisijungusių prie Rusijos ir balsavusių prieš JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria Maskva raginama pasitraukti iš Ukrainos.
Tuo metu Nigeris tapo Prancūzijos karinių pastangų Vakarų Afrikoje ramsčiu – šalyje dislokuota 1 000 karių.
A.Blinkenas ketvirtadienį pradėjo derybas Adis Abeboje su Afrikos Sąjungos (AS) vadovybe – tai dalis J.Bideno administracijos pastangų parodyti pagarbą šiam regionui ir išvengti perdėto JAV vaidmens suvokimo.
AS vadovaujamose derybose, kurias rėmė JAV diplomatai, 2022 metų lapkričio mėnesį buvo sudarytos paliaubos, kurios iš esmės užbaigė dvejus metus trukusį žiaurų Tigrėjaus karą Etiopijoje.
