A.Blinkenas per susitikimą su Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovu Jamesu Cleverly teigė, kad šie Rusijos keliami prašymai kenkia taikos derybų procesui.
„Rusijos reikalavimai Ukrainai pripažinti naujas teritorines realijas yra nepriimtini ir neleidžia pradėti derybų proceso“, – sakė A.Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad Vašingtonas ir sąjungininkai teikia Ukrainai viską, ko reikia, kad ji galėtų sėkmingai kovoti prieš Rusijos agresiją.
Pasak jo, tai yra trumpiausias įmanomas būdas užbaigti karą ir pereiti prie diplomatijos.
„Greičiausias būdas pasiekti tvirtą šio karo pabaigą, pasiekti diplomatiją, pradėti derybas – sustiprinti Ukrainą mūšio lauke. Būtent tai mes ir darome“, – teigė A.Blinkenas.
Maskva mažiau nei prieš mėnesį pareiškė, kad Rusija pasirašytų taikos sutartį su Ukraina, bet pagal šį susitarimą Kyjivas privalės pripažinti okupuotas šalies teritorijas Rusijos dalimi.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridūrė, kad joks taikos planas, kuriame neatsižvelgiama į šias Kremliaus sukurtas „realijas“, negali būti laikomas patvirtintu.
„Rusijos realybė yra gėda, pralaimėjimas ir žlugimas. Neatsižvelgus į šias realijas, joks „taikos planas“ nebus įgyvendintas. Bendravimas su Šėtonu veda prie nelaimingo iškritimo iš realybės“, – pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V.Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Ukraina teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma Vladimiro Putino.