Tuo tarpu Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) lyderiai ir toliau daro spaudimą kariuomenės lyderiams, kurie prieš dvi savaites užėmė Nigerį.
„Mes ir toliau daug dėmesio skiriame diplomatijai, kad pasiektume norimų rezultatų, o tai yra konstitucinės santvarkos atkūrimas, ir manau, kad diplomatija ir toliau gali padėti pasiekti šį rezultatą“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Spaudimas, kurį daugelis šalių, taip pat ECOWAS, daro kariniams vadovams, atsakingiems už Nigerio konstitucinės tvarkos sugriovimą, vis stiprėja“, – pareiškė jis.
„Manau, kad jie turi į tai atsižvelgti, taip pat į tai, kad dėl savo veiksmų jie atsiskyrė nuo regiono ir pasaulio“, – pridūrė A. Blinkenas.
ECOWAS įvedė prekybos ir finansines sankcijas Nigeriui po to, kai liepos 26 dieną sukilėlių kariai nuvertė demokratiškai išrinktą šalies prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą). Perversmą įvykdę lyderiai nepakluso ECOWAS reikalavimams grąžinti jį į valdžią.
Kiek anksčiau ECOWAS sutarė dėl budinčių pajėgų konstitucinei tvarkai atkurti, tačiau sakė, kad ir toliau siekia diplomatinio krizės sprendimo.
Blokas nutraukė finansinius sandorius, elektros energijos tiekimą ir uždarė sienas su Nigeriu, neturinčiu išėjimo į jūrą, taip užblokuodamas labai reikalingą importą į vieną skurdžiausių pasaulio šalių.
Kariuomenės vadai anksčiau teigė, kad dėl sankcijų žmonėms tapo sunku gauti vaistų, maisto produktų ir elektros energijos, o priemones pavadino „neteisėtomis, nežmoniškomis ir žeminančiomis“.
