„Aš pasakiau jam, kad mes ir toliau stebėsime darbus, susijusius su dujotiekio statybos užbaigimu ar sertifikavimu. Ir jei tokie darbai bus atliekami, spręsime, ar pritaikyti sankcijas“, – sakė A.Blinkenas per spaudos konferencijoje Briuselyje.
JAV valstybės sekretorius priminė, kad „dujotiekio tiesime dalyvaujančios įmonės rizikuoja patekti į sankcijų sąrašą“.
A.Blinkenas sakė manantis, kad buvo svarbu asmeniškai apie tai pranešti Vokietijos URM vadovui, kad nekiltų nesusipratimų.
Kita vertus, jis pabrėžė, jog Vašingtonas pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, nepaisant išliekančių nesutarimų dėl „Nord Stream 2“.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Tačiau turime rimtų nesutarimų dėl „Nord Stream 2“. Tai jokia ne paslaptis. Tačiau mes neleisime, kad šie nesutarimai trukdytų darbui, kurį vykdome kartu spręsdami abiejų mūsų šalių piliečiams rūpimas problemas“, – kalbėjo A.Blinkenas.
Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra per 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio. Tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos veiksmų.
Maždaug 10 mlrd. eurų sąmatos Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, tiekiamų rusiškų dujų apimtis. Berlynas tvirtina, kad „Nord Stream 2“ yra jos piliečiams reikalingas ekonominis projektas, kuris turi būti įgyvendintas nepaisant politinių nesutarimų su Rusija.
Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
