„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 01 20 /09:29

A.Blinkenas Rusijos klausimu sieks vieningo fronto su sąjungininkėmis Europoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, tęsdamas diplomatinę kelionę Rusijai nuo įsiveržimo į Ukrainą atgrasyti, ketvirtadienį vyksta į Berlyną susitikti su svarbiomis sąjungininkėmis Europoje.
Antony Blinkenas
Antony Blinkenas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

A.Blinkenas sieks vieningo fronto su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat su britų jaunesniuoju užsienio reikalų ministru, o penktadienį įvyks jo susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Savo kelionę A.Blinkenas pradėjo trečiadienio apsilankymu Kijeve, kur pademonstravo paramą Ukrainai ir paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laikytis „diplomatinio ir taikaus kelio“.

Tuo metu Vašingtone prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusija sumokėtų didelę kainą už įsiveržimą į Ukrainą, įskaitant daugelio gyvybių netektį ir didelę žalą šalies ekonomikai.

„Jei jie tikrai padarys, ką gali padaryti su prie sienos sutelktomis pajėgomis, Rusijai tai bus katastrofa“, – sakė J.Bidenas. Jis pridūrė, kad Maskva galėtų nugalėti, bet jos nuostoliai „būtų dideli“.

J.Bidenas tvirtino, kad V.Putinas „vis dar nenori visapusiško karo“, bet sakė, kad priešprieša lengvai galėtų „tapti nevaldoma“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir J.Bidenas
AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Putinas ir J.Bidenas

Be to, JAV lyderis sakė, kad yra pasirengęs viršūnių susitikimui su V.Putinu dėl susiklosčiusios padėties.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.

J.Bidenas trečiadienį išprovokavo kontroversiją užsiminęs, kad „koks nors reikšmingai už reikšmingą invaziją mažesnis dalykas“ sulauktų mažesnio NATO priešinimosi.

„Viena, jei tai bus nedidelis įsiveržimas; tuomet galiausiai ginčysimės, ką daryti, ko nedaryti ir taip toliau“, – sakė jis.

Baltieji rūmai suskubo aiškinti J.Bideno komentaro. Spaudos sekretorė Jen Psaki pažadėjo: „Jei kokios nors Rusijos karinės pajėgos peržengs Ukrainos sieną, tai bus kartojama invazija ir į ją bus pateiktas greitas, griežtas ir vieningas Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkių atsakas.“

Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.

Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimus, o NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę tvirtino, kad Aljansas „neis į kompromisus dėl tokių pagrindinių principų kaip kiekvienos šalies teisė rinktis savo kelią“.

Vakarai ne kartą įspėjo Rusiją, kad ji sumokės „didelę kainą“, jei įsiverš į Ukrainą, ir grasina ekonominėmis bei politinėmis sankcijomis.

Abiem stovykloms nenorint nusileisti, per virtinę Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje įvykusių derybų tarp Vakarų ir Rusijos pareigūnų jokio proveržio nepadaryta.

Pirmenybė – dialogui

NATO sąjungininkės užsiminė norinčios kalbėtis toliau, bet Maskva pareikalavo rašytinio atsakymo į savo reikalavimus dėl saugumo garantijų.

Tarp Rusijos reikalavimų yra karinės veiklos apribojimas buvusio Varšuvos pakto šalyse ir buvusiose sovietinėse respublikose, po Šaltojo karo įstojusiose į NATO.

Tačiau lankydamasis Kijeve A.Blinkenas sakė, kad penktadienį Ženevoje per susitikimą su S.Lavrovu tokio oficialaus atsakymo nepateiks.

Pasak jo, tai V.Putinas privalo išsklaidyti būgštavimus, kad Maskva planuoja įsiveržimą į provakarietišką Ukrainą.

„Tuo metu nepateiksiu dokumento užsienio reikalų ministrui Lavrovui. Mums reikia pamatyti, kur esame ir ar lieka galimybių“, – Kijeve žurnalistams sakė A.Blinkenas po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

„Turime pamatyti, kur esame, ir pažiūrėti, ar dar išlieka galimybių siekti diplomatijos ir dialogo, kuris, kaip jau sakiau, yra pats tinkamiausias kelias“, – sakė jis.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Naujausias Rusijos pajėgų sutelkimas taip pat sukėlė didelį susirūpinimą Baltijos valstybėse.

Kad statymai auga, pademonstravo ir Didžiosios Britanijos pareiškimas, kad ji nusiųs gynybinių ginklų Ukrainai ir kad tai bus pagalbos šios šalies sienų apsaugai paketo dalis.

Kijevas ne kartą prašė Vokietijos atsiųsti ginklų, bet kol kas šis prašymas atmetamas.

Pirmadienį pirmą kartą lankydamasi Ukrainoje Vokietijos naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, jog jos šalis „darys viską, kad garantuotų Ukrainos saugumą“, bet ir vėl atmetė prašymą atsiųsti ginklų.

Imago / Scanpix nuotr./Annalena Baerbock
Imago / Scanpix nuotr./Annalena Baerbock

Prieštaringai vertinamas dujotiekis „Nord Stream 2“, turintis padvigubinti rusiškų gamtinių dujų tiekimą Vokietijai, vėl gali iškilti kaip kliūtis sąjungininkėms susitarti.

Vėl išaugus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo dėl pasekmių šiam dujotiekiui.

Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms rengiant bendras karines pratybas pasigirdo naujas žvanginimas ginklais.

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad šios pratybos galėtų pranašauti nuolatinį Rusijos pajėgų, įskaitant įprastines ir branduolines pajėgas, dislokavimą Baltarusijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs