A.Blinkenas „pabrėžė, kad taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje išsaugojimas yra labai svarbus regiono ir pasaulio saugumui bei klestėjimui“, sakoma Valstybės departamento pranešime.
Su Wang Yi jis „aptarė būtinybę palaikyti atviras komunikacijos linijas ir atsakingai tvarkyti JAV ir KLR santykius, ypač įtampos metu“, priduriama pranešime, kuriame pavartotas oficialaus Kinijos pavadinimo akronimas.
Vienas Valstybės departamento pareigūnas pokalbį apie Taivaną pavadino „tiesiu ir atviru“.
Šis pareigūnas sakė, kad A.Blinkenas taip pat pakartojo JAV perspėjimus neremti Rusijos invazijos į Ukrainą. JAV tikisi, kad Pekinas atsiriboja nuo savo sąjungininkės Maskvos.
Be to, Wang Yi Niujorke pirmą kartą nuo karo pradžios susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru, o ketvirtadienį vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje pabrėžė, kad reikia nutraukti ugnį, o ne remti Rusiją.
A.Blinkenas, nors ankstesnę dieną mirė jo tėvas, susitiko su Wang Yi pirmą kartą po liepą įvykusio susitikimo Balyje, per kurį abi šalys buvo nusiteikusios optimistiškai ir tikėjosi didesnio stabilumo.
Tačiau rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane, tuo įsiutindama Pekiną. Pastarasis surengė didelio masto pratybas, prie savarankiško Taivano, Kinijos laikomo sava teritorija, kurios kontrolę Pekinas ketina kada nors susigrąžinti, prireikus – jėga.
Be to, sekmadienį parodytame interviu JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad nusiųstų karius ginti šios autonominės salos Kinijos invazijos atveju, regis, vėl atsitraukdamas nuo jau ne vieną dešimtmetį Vašingtono užimamos „strateginio dviprasmiškumo“ pozicijos Taivano atžvilgiu.
Susitikime su A.Blinkenu Wang Yi apkaltino JAV siunčiant „labai neteisingus ir pavojingus signalus“, skatinančius Taivano nepriklausomybę, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Wang Yi sakė A.Blinkenui, kad Kinija norėtų „taikaus susivienijimo“ su Taivanu, ir perspėjo, kad „kuo labiau plinta „Taivano nepriklausomybės“ veikla, tuo mažiau tikėtinas taikus sprendimas“, teigia URM.
Minėtas JAV pareigūnas teigė, kad A.Blinkenas patikino Wang Yi, jog JAV politika, pagal kurią pripažįstamas tik Pekinas, „nepasikeitė“ ir išreiškė nepritarimą abiejų pusių „vienašališkiems status quo pakeitimams“.
Taivanas – „didžiausia rizika“
Pasirodė ženklų, kad įtampa slūgsta: Wang Yi Niujorke taip pat susitiko su JAV pasiuntiniu klimato kaitos klausimais Johnu Kerry, nors Kinija po N.Pelosi vizito Taivane paskelbė, kad apribos bendradarbiavimą šiuo klausimu, kuris yra svarbus J. Bideno prioritetas.
Tačiau prieš derybas su A.Blinkenu pasakytoje kalboje Wang Yi Taivaną pavadino „didžiausia rizika Kinijos ir JAV santykiuose“ ir apkaltino Jungtines Valstijas kurstant nepriklausomybę remiančias jėgas.
„Taivano nepriklausomybė yra tarsi labai destruktyvus didžiulis raganosis, lekiantis mūsų link. Jį reikia ryžtingai sustabdyti“, – sakė jis „Asia Society“ analitiniame centre.
„Lygiai kaip JAV neleis atimti Havajų salų, taip ir Kinija turi teisę palaikyti šalies suvienijimą“, – sakė Wang Yi.
Jis pasmerkė JAV sprendimą „leisti“ N.Pelosi, kuri po viceprezidentės yra antras žmogus eilėje į prezidento postą, apsilankyti Taivane. J.Bideno administracija, nors privačiai buvo susirūpinusi dėl jos kelionės, pažymėjo, kad Kongresas yra atskira valdžios šaka.
Tačiau Wang Yi J.Bideno atžvilgiu buvo nusiteikęs draugiškai. Tikimasi, kad JAV ir Kinijos diplomatijos vadovų derybos Niujorke padės pagrindus pirmajam J.Bideno ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimui nuo tada, kai jie stojo prie savo šalių vairo. Tos derybos tikriausiai įvyks lapkritį Balyje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo metu.
Wang Yi sakė, kad tiek J.Bidenas, tiek Xi Jinpingas siekia, kad „Kinijos ir JAV santykiai veiktų“ ir būtų „išvengta konfliktų ir konfrontacijos“.
JAV Kongresas tvirtai remia Taivaną – klestinčią demokratiją ir technologijų centrą.
JAV Senato Užsienio reikalų komitetas praėjusią savaitę žengė pirmą žingsnį, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai suteiktų milijardus dolerių karinės pagalbos Taivanui ir užmegztų oficialesnius ryšius.
Jungtinės Valstijos dešimtmečius pardavinėja ginklus Taivanui, tačiau naujuoju teisės aktu siekiama daugiau – per ketverius metus JAV suteiktų 4,5 mlrd. dolerių paramą saugumo reikmėms.
Projekte taip pat numatytos sankcijos Kinijai, jei ji panaudotų jėgą bandydama užimti salą.
Šis žingsnis įsiutino Pekiną.
Įtampą tarp JAV ir Kinijos augino ir susirūpinimas dėl žmogaus teisių. Pekinas kaltinamas Sindziange įkalinęs daugiau kaip milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų. Šią ne vienus metus vykdomą saugumo kampaniją JAV ir kai kurie įstatymų leidėjai kitose Vakarų valstybėse laiko genocidu.
Kinija tai įnirtingai neigia ir sako, kad kovoja su terorizmu ir bando paskatinti plėtrą.
