„Žiūrint iš karinės perspektyvos, aišku, būtų geriausia, taip pat ir Lenkijos saugumui, kad šios raketos būtų dislokuotos tam tikru atstumu nuo Lenkijos sienos, Ukrainos teritorijoje. Šiuo atveju, jos užtikrintų geriausią įmanomą apsaugą tiek Ukrainai, tiek Lenkijai“, – spaudos konferencijoje Kaune penktadienį sakė A.Duda.
Jis pabrėžė, kad vis dėlto sprendimai dėl raketų sistemos dislokavimo „priklauso nuo mūsų sąjungininkės NATO, Vokietijos“.
„Mano, kaip Lenkijos prezidento, pareiga yra užtikrinti, kad Lenkijos teritorija būtų apsaugota kiek įmanoma geriau (...). Mano pareiga yra apsaugoti pirmiausia Lenkijos piliečius ir Lenkijos teritoriją“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad oro gynybos sistemų klausimas rytiniame NATO flange yra „kur kas kompleksiškesnis klausimas“, nei tik „Patriot“ sistemų dislokavimas.
„Taip, mes pamename, ir priminsime savo NATO partneriams, kad vienas iš NATO Madrido viršūnių susitikimo elementų išvadose buvo oro gynybos sistemos NATO rytų flange. Todėl reikia pereiti nuo deklaracijų prie veiksmų“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis sako besitikintis, kad NATO partneriai, ypač Vokietija, vadovaujanti tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje, imsis atsakomybės ir dislokuojant „skirtingo tipo oro gynybos sistemos elementus“ šalyje.
„Mes ieškosime galimybės įdiegti oro gynybos sistemą Lietuvoje ir mes kalbame apie visus oro gynybos sistemos elementus mano šalyje“, – tvirtino prezidentas.
Vokietija neseniai Varšuvai pasiūlė naikintuvų „Eurofighter“ ir oro gynybos raketų baterijų „Patriot“, o Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iš pradžių kalbėjo, kad šį Berlyno pasiūlymą priims „su pasitenkinimu“.Tačiau Lenkijos vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos ir ragina ją verčiau perduoti Ukrainai.
Kyjivas, siekiantis apsaugoti oro erdvę nuo nuolatinių Rusijos raketų atakų prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą, palankiai sutiko šį siūlymą, tačiau Berlynas tokio siūlymo nepriima ir sako, kad sprendimui reikia visų NATO sąjungininkų pritarimo.
Savo ruožtu Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad tai – nacionalinio lygmens sprendimas.
