Rugpjūčio 20 d. vakare per automobilio sprogimą Možaisko greitkelyje žuvo A.Dugino duktė Darja Dugina. Prieš tai ji kartu su tėvu dalyvavo festivalyje „Tradicija“ Zacharovo dvare netoli Maskvos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Maskva V.Putino bendražygio dukters nužudymu apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas: kas žinoma?
Pirmadienį Rusijos FSB paskelbė savo įvykio versiją: nužudymu įtariama 1979 m. gimusi Ukrainos pilietė Natalija Vovk, kuri liepos 23 d. į Rusiją atvyko su 12 metų dukra.
Vakarų laikraščiai, norėdami paaiškinti D.Duginos nužudymo reikšmę, bando apibrėžti jos tėvo vaidmenį Rusijos politikoje – ir jiems tai akivaizdžiai sunkiai sekasi.
Kokia A.Dugino įtaka?
Vakarų žiniasklaidą pirmiausia domina pats A.Duginas kaip vienas pagrindinių „eurazijizmo“ ideologų ir jo santykiai su prezidentu Vladimiru Putinu. Vieni jį vadina „Rusijos prezidento smegenimis“, kiti pabrėžia, kad A.Dugino santykiai su V.Putinu nėra visiškai aiškūs, o pats rusų filosofas oficialiai neužima jokių valstybinių pareigų.
„Su ilga barzda ir atgal suveltais plaukais Aleksandras Duginas atrodo kaip pranašas. Jis laisvai kalba angliškai ir kalba griežtu tonu. A.Duginas yra vienas iš „eurazijizmo“ – imperinės ideologijos, reikalaujančios ypatingo Rusijos vaidmens, – kūrėjų.
Analitikai skirtingai vertina jo įtaką prezidentui V.Putinui, tačiau 60-mečio filosofo mintis, kad Rusija turi susigrąžinti savo istorines teritorijas, atmesti žlugdančią Vakarų įtaką ir eiti savitu, išskirtiniu keliu, akivaizdžiai daro įtaką Kremliaus vadovų mąstymui“, – rašė „Times“ ir pavadino A.Duginą „žmogumi, kuris suformavo V. Putiną“.
JAV visuomeninis transliuotojas NPR apie Darją Duginą rašo: „Ji buvo vyro, dažnai vadinamo „Putino smegenimis“, dukra. Duginas yra gerai žinomas Rusijos nacionalistas intelektualas, kurio atkurtos Rusijos imperijos vizija yra V.Putino karo kaimyninėje Ukrainoje ideologinis pagrindas.
Daugiau nei dešimtmetį tiek tėvas, tiek dukra primygtinai reikalavo Rusijos invazijos. Abu ne kartą sakė, kad Rusija gali klestėti tik tuo atveju, jei Ukraina bus sunaikinta“, – rašė NPR.
A.Duginą „Putino smegenis“ 2014 m. pirmą kartą pavadino „Foreign Affairs“ autorius. Šiandien šis epitetas dažnai sutinkamas komentaruose apie Darjos Duginos mirtį, o laikraštis „Independent“ filosofę net pavadino „Putino Rasputinu“.
Kita vertus, „Financial Times“ pažymi, kad A.Duginas oficialiai neužima jokių pareigų Rusijos vyriausybėje.
„Dugino įtaka Putinui kartais buvo pervertinama, – rašo laikraštis. – Jis neteko dėstytojo posto pagrindiniame Maskvos universitete, beveik nebedalyvavo televizijos laidose, o 2015 m. JAV ir Kanada jam taikė asmenines sankcijas po to, kai jo įkurtas Tarptautinis Eurazijos judėjimas paskelbė apie savanorių verbavimą karui Donbase.“
„Duginas yra žinomas dėl savo kraštutinio dešiniojo sparno požiūrio į Rusijos vaidmenį pasaulyje. Jis apibūdinamas kaip „rusų fašistas“ ir žinomas sąmokslo teorijų apologetas“, – rašo „The Guardian“, pasiskolinęs šį apibrėžimą iš savo korespondento skilties.
„Kai kurie sako, kad jis padėjo formuoti ekspansionistinę Rusijos prezidento užsienio politiką. Vis dėlto Dugino įtakos Putinui mastas lieka tik spėlionėmis – daugelis informuotų šaltinių teigia, kad jo įtaka Kremliui buvo minimali“, – rašo „The Guardian“.
„Kremliaus žiniasklaidoje Duginas rado savo vietą: kartais jam buvo suteikiama tribūna propaguoti savo agresyvią ideologiją, o kartais jis buvo naudojamas siekiant diskredituoti agresyvesnius nacionalistus“, – teigė laikraštis.
Versijos
Ukrainos valdžios institucijos kategoriškai neigia prisidėjusios prie D.Duginos nužudymo, dėl kurio FSB kaltina Kijevą.
„New York Times“ žurnalistai atkreipia dėmesį į Darjos Duginos mirties aplinkybes.
„Mėginimai nužudyti ir užsakomosios visuomenės veikėjų žmogžudystės buvo vienas iš svarbiausių neramių dešimtojo dešimtmečio Rusijos įvykių motyvų. Pastaraisiais metais jie taikėsi į verslininkus ir žurnalistus Ukrainoje, o pastarosiomis savaitėmis – į prorusiškus veikėjus okupuotose Ukrainos dalyse“, – rašo laikraštis.
„Dešimtajame dešimtmetyje Maskvoje automobilių sprogdinimai buvo įprastas reiškinys, tačiau Putino Rusijoje jie tapo retenybe. [...] Ir nors Ukrainos specialiosios tarnybos anksčiau yra vykdžiusios operacijas Rusijos okupuotose teritorijose, netoli fronto linijos, nėra pagrindo manyti, kad Kyjivas galėtų surengti tokį drąsų išpuolį taip arti Rusijos sostinės“, – mano NYT autorius.
Leidinys primena, kad pastaraisiais metais Rusijoje taip pat būta užsakomųjų žmogžudysčių, tačiau jos dažniausiai buvo nukreiptos prieš atvirus Kremliaus kritikus, o ne prieš aktyvius jo šalininkus.
Dienraščio „The Washington Post“ apklausti komentatoriai linkę atmesti Ukrainos kišimosi versiją.
JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas CNN sakė, kad kongresmenai dar nebuvo oficialiai informuoti apie incidentą Maskvos regione, todėl jie neturi jokių duomenų, kas įsakė ar įvykdė nužudymą.
„Rusijos visuomenėje ir vyriausybėje yra tiek daug skirtingų priešiškų grupių, kad šioje kovoje įmanoma bet kas“, – įsitikinęs A.Schiffas.
„Tikiuosi, kad išpuolį surengė viena iš šių grupuočių, o ne buvo užsakyta iš Ukrainos. Matėme Rusijos kariuomenės Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, už kuriuos Rusija neabejotinai turi atsakyti. Žinoma, nenorėčiau matyti nieko panašaus į civilių žudymą Ukrainos pusėje, todėl labai tikiuosi, kad Kyjivo pareiškimai yra teisingi ir kad Ukraina neturi nieko bendra su šia žmogžudyste“, – pridūrė JAV įstatymų leidėjas.
-
Prie Maskvos susprogdintas V.Putino bendražygio dukros automobilis: mergina žuvo vietoje
-
M.Podoliakas sako, kad Ukraina nėra susijusi su propagandisto A.Dugino dukros mirtimi: „Mes ne teroristinė valstybė“
-
Nacionaliniai Rusijos partizanai išplatino manifestą: žada sunaikinti V.Putiną, užsiminė apie D.Duginos mirtį
-
A.Anušauskas įvertino „rusų partizanų“ manifestą: panašu į klaidinimo operaciją
-
Maskva V.Putino bendražygio dukters nužudymu apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas: kas žinoma?
Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Tony Brentonas abejoja, ar Ukraina turėjo techninių galimybių įvykdyti šią žmogžudystę, kurios tikrasis taikinys, jo nuomone, buvo pats A.Duginas.
„Dabartinė Rusija yra griežtai kontroliuojama, ir leisti, kad šalis, su kuria Rusija kariauja, galėtų surengti automobilio sprogdinimą Maskvoje, atsižvelgiant į tai, kaip stipriai Rusijos valdžia rūpinasi saugumu, yra gana sunku“, – sakė jis „Sky News“.
Pasekmės
Vakarų žiniasklaida pažymėjo, kad po D.Duginos nužudymo, ypač po to, kai FSB oficialiai apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas organizavus nužudymą, prokremliškoje aplinkoje sustiprėjo raginimai keršyti Kyjivui.
CNN citavo Rusjos propagandinio kanalo vadovę Margaritą Simonian ir jos vyrą, kurie savo telegramų kanaluose ragino atakuoti „sprendimų priėmimo centrus“. Jos vyras, televizijos režisierius Tigranas Keosajanas, taip pat buvo įtrauktas į JAV spaudos atranką ir rašė, kad nesupranta, „kodėl Kyjive, Bankovos gatvėje, vis dar stovi pastatai“.
Pirmadienį, paskelbus oficialią FSB versiją, Rusijos patriotų įniršis tik padidėjo.
M.Simonian jau rašo apie Estiją, į kurią, pagal FSB versiją, pabėgo D.Duginos žudikai: „Manau, kad atsiras profesionalų, norinčių pasigrožėti Talino apylinkių bokštais.“
M.Simoniantviterio žinutė yra aiški nuoroda į FSB pareigūnus, įtariamus buvusio GRU karininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu Anglijos Solsberio mieste. Praėjus šešiems mėnesiams po pasikėsinimo, jie pasirodė per RT kaip civiliai asmenys ir interviu M.Simonian pasakojo, kad į Solsberį nuvyko kaip turistai, norėdami „pamatyti vietos katedros bokštą“.
