Kalbėdamas aukšto lygio debatuose Generalinėje Asamblėjoje, A.Guterresas sakė, kad milijonai žmonių gyvena baimėje dėl provokuojančių Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų bandymų.
„Branduolinio ginklo panaudojimas turėtų būti net neįsivaizduojamas, – A.Guterresas sakė susirinkime Niujorke, kur dalyvauja 193 šalys. – Tačiau šiandien pasaulinis nerimas dėl branduolinių ginklų yra didžiausias nuo šaltojo karo pabaigos.“
Branduolinio karo baimė „nėra abstrakti“, pridūrė jis.
„Milijonai žmonių gyvena baimės šešėlyje, kurį metą provokuojantys Pchenjano branduoliniai ir raketų bandymai“, – sakė A.Guterresas.
JAV, kurias remia Japonija ir Pietų Korėja, kartu su jų vakarų partneriais, siekia, kad Šiaurės Korėjai būtų atsakyta tvirtai, ypač po jos paskutinio (jau šešto) ir galingiausio branduolinio bandymo ir po raketų paleidimo virš Japonijos.
Tačiau Kinija ir Rusija įspėjo, kad JAV kalbos apie karinius veiksmus, siekiant išspręsti Šiaurės Korėjos krizę, turės katastrofiškų pasekmių ir prašo viską spręsti diplomatiniais būdais.
A.Guterresas įspėjo, kad kylanti įtampa didina tikimybę, kad bus klaidingai pasielgta ir, kad „ūmios kalbos gali atvesti prie lemtingų nesusipratimų“.
Jis ragino rasti politinį sprendimą ir sakė, kad kaip tik „dabar metas pademonstruoti valstybės valdymo meną“.
„Negalime užsimerkę įsivelti į karą“, – sakė jis.
Ragina Mianmarą nutraukti karinę kampaniją prieš rohinjus
A.Guterresas antradienį paragino Mianmarą nutraukti karinę kampaniją prieš rohinjus, kai prieš kelias valandas Aung San Suu Kyi savo seniai visų lauktoje kalboje nesugebėjo apmalšinti tarptautinio nerimo dėl rohinjų padėties.
Atidarydamas JT Generalinę Asamblėją A.Guterresas sakė „pasižymėjęs“ Aung Suu Kyi's pažadą laikytis buvusio JT vadovo Kofi Annano rekomendacijų; pastarasis siūlęs suteikti pilietybę rohinjams.
„Tačiau noriu aiškiai pasakyti, – tęsė A.Guterresas. – Kad Mianmaro valdžia privalo nutraukti karines operacijas, leisti nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą“.
Daugiau kaip 420 tūkst. rohinjų buvo priversti bėgti nuo smurto Mianmaro Rachinų valstijoje – Jungtinės Tautos tai vadina „etniniu valymu“.
Antradienį sakydama kalbą per televiziją, Aung San Suu Kyi pareiškė „smarkiai išgyvenanti“ dėl „visų žmonių“, kenčiančių dėl Rachinų valstiją krečiančio konflikto, bet kaltinimų etniniu valymu nepaminėjo. Tačiau ji pasakė, kad visi teisių pažeidimų kaltininkai bus patraukti atsakomybėn.
Be to ji pabrėžė, kad Mianmaras pasiruošęs „bet kuriuo metu“ svarstyti rohinjų statusą ir padėti sugrįžti asmenims, pripažintiems turinčiais teisę gyventi šalyje.
„Esame pasiruošę bet kuriuo metu pradėti tikrinimo procesą“, – pareiškė ji, bet nepažadėjo, kad teisė sugrįžti bus suteikta visiems pabėgėliams.
Aung San Suu Kyi tvirtino, kad armijos vykdytos „valymo operacijos“, kuriomis atsakyta į rohinjų kovotojų išpuolius, baigtos rugsėjo 5 dieną, ir neigė, kad Rachinų valstijoje deginami kaimai. „Daugiau kaip pusė musulmonų kaimų yra nepaliesti“, – sakė ji.
„Neapykanta ir baimė yra pagrindinės mūsų pasaulio rykštės, – sakė ji. – Nenorime, kad Mianmaras būtų religinių įsitikinimų ar etniškumo skaldoma šalis ... Mes visi turime teisę į įvairias savo tapatybes.“
Nobelio premijos laureatė prašė kantrybės ir supratimo apie krizę šioje „trapios demokratijos“ šalyje.
Tuo tarpu A.Guterresas pasaulio lyderiams taip kalbėjo: „Mes visi esame sukrėsti baisiu etninės įtampos eskalavimu Mianmaro Rachinų valstijoje“.
Viename interviu anksčiau šią savaitę A.Guterresas Mianmaro faktinės lyderės Aung Suu Kyi būsimą kalbą pavadino „paskutine galimybe“ išsakyti savo požiūrį, kaip nutraukti masinį rohinjų bėgimą iš šalies.
Rohinjai, kurių Mianmare yra apie 1,1 milijono, daugel metų patiria diskriminavimą, jiems nesuteikiama pilietybė, nors jų šaknys šioje šalyje yra senos.
