A.Kazakevičius interviu 15min teigė, kad Baltarusijos intelektualai nesutaria dėl prašymo 1863-iųjų sukilimo vadą Konstantiną Kalinauską perlaidoti Minske. Vieni tikina, kad tai padėtų sustiprinti balatrusišką tapatybę, kiti mano, jog Baltarusijos valdžia perlaidojimui nesugebės suteikti tinkamos svarbos.
Anot politologo, į Vilnių atvykusio dalyvauti Tarptautiniame Baltarusijos tyrėjų kongrese, Lietuva turėtų pakviesti baltarusių atstovus į sukilėlių perlaidojimo ceremoniją sostinėje. Nors prezidentas Aliaksandras Lukašenka greičiausiai neatvyktų, kvietimas ir baltarusių dalyvavimas problemiškuose kaimynių santykiuose sukurtų pozityvią darbotvarkę.
Integracijos greitu metu nenumato
– Ar ekonominė Baltarusijos integracija į Rusiją, apie kurią neseniai skelbė „Kommersant“, iš tiesų gali būti įvykdyta greitu metu?
– Nemanau, kad kokių nors rimtų žingsnių dėl integracijos bus imtasi šiemet. Visų pirma, Baltarusijos valdžia nėra tuo suinteresuota, ji stengsis tokiam planui priešintis. Nes tai reikštų, kad ji praranda valdžią.
TAIP PAT SKAITYKITE: Politologas: tikros Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės artimiausiu metu nebus
– Ką dėl nepriklausomybės išsaugojimo gali padaryti Minskas?
– Minskas gali sužlugdyti derybas skirdamas daug dėmesio mažoms specifinėms detalėms, nesusijusioms su ekonomine integracija, politiniais klausimais ar bendromis institucijomis. Baltarusija gali skirti daugiau dėmesio bendroms taisyklėms energetikos rinkoje ar bendrai žemdirbystės politikai.
Pagrindinė valdžios atstovų Minske strategija – sumenkinti derybų svarbą įtraukiant mažus, specifinius, nelabai svarbius klausimus.
Kol kas Rusijai nereikia dar vienos didelės politinės problemos. Žinoma, Maskva sieks primesti savo darbotvarkę Baltarusijos ir Rusijos santykiuose, tačiau nemanau, kad Putinas planuoja tai daryti jėga ar imtis kitų drastiškų priemonių.
Išorinė politinė situacija Rusijai šiuo metu nėra labai palanki, ypač regione. Todėl Rusijai svarbu turėti bent vieną šalį sąjungininkę – Baltarusiją. Rusijai nereikia didelių politinių problemų, o gili integracija, ypač politiniais klausimais, tokias problemas galėtų sukelti. Manau, kad Rusijos strategija bus ilgalaikė.
– Tačiau galutinis Rusijos tikslas – Baltarusijos integracija?
– Manau, kad Rusija turi kelis scenarijus. Žinoma, jiems pats geriausias – Baltarusijos integracija ar inkorporacija į Rusiją. Tačiau tai – brangu ir galėtų sukelti problemų santykiuose ne tik su Baltarusija, bet ir kitomis šalimis, pavyzdžiui, Vakarų.
Todėl Rusija išbandys įvairius scenarijus. O jei Baltarusija pakankamai stipriai priešinsis integracijai, tikimybė, kad Maskva bandys ją įvykdyti, nėra didelė.
Todėl Rusija išbandys įvairius scenarijus. O jei Baltarusija pakankamai stipriai priešinsis integracijai, tikimybė, kad Maskva bandys ją įvykdyti, nėra didelė. Tai priklausys nuo Baltarusijos valdžios ir visuomenės – ar jos norės išsaugoti nepriklausomybę.
– Ką apie integraciją galvoja Baltarusijos visuomenė? Ar paskelbus integracijos planą ji priešintųsi?
– Manau, kad taip. Labai sunku pamatuoti pasipriešinimo mastą, tačiau maždaug trečdalis visuomenės integracijos planus vertina skeptiškai ar net negatyviai.
Apskritai maždaug pusė baltarusių mano, kad turėtumėme išsaugoti santykius su Rusija, tačiau tik 15–20 proc. žmonių nori gilios integracijos. Ir ne daugiau nei 5 proc. pasisako už inkorporaciją. Apskritai Baltarusijos visuomenė palaiko nepriklausomybės idėją ir nenori inkorporacijos.
Lietuva gali padėti
– Kaip Lietuva gali prisidėti prie Baltarusijos nepriklausomybės išsaugojimo?
– Pagrindinis dalykas, kurį gali padaryti Lietuva – skatinti Baltarusijos santykius su Vakarais: JAV ir ypač Europos Sąjunga. Politinė ir ekonominė diversifikacija yra labai svarbi. Tos diversifikacijos išsaugojimas ir pagerinimas yra pagrindinis dalykas, kurį gali padaryti Lietuva.
– Naujasis Lietuvos prezidentas yra užsiminęs apie dialogą su Baltarusija. Kaip baltarusių opozicija reaguotų į aukšto lygio Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnų susitikimus? Yra manančių, kad opozicija jaustųsi išduota.
– Nemanau, kad ji jaustųsi išduota. Apskritai tokie susitikimai vyksta, daug Europos lyderių susitinka su Lukašenka. Nemanau, kad toks susitikimas turėtų neigiamų pasekmių. Žinoma, tai priklauso ir nuo susitikimo darbotvarkės, klausimų, kurie bus sprendžiami.
– Ar jūs ir kiti nepriklausomi Baltarusijos politologai laikote Astravo atominę elektrinę geopolitiniu Rusijos ginklu?
– Tai – labai sunkus klausimas, tarp baltarusių politologų nėra jokio konsensuso. Tačiau apskritai ekspertai nemano, kad Astravo AE yra geopolitinis projektas – ji laikoma ekonominiu projektu.
Žinoma, Baltarusijoje daug kalbama apie priklausomybę nuo Rusijos: ar Astravo AE tą priklausomybę padidins, ar kaip tik sumažins.
TAIP PAT SKAITYKITE: Konservatorius pasiekė grėsmingos žinios: kyla pavojus išduoti Lietuvos interesus
– Lietuvoje labai nerimaujama dėl Astravo AE saugumo. Ką Minskui gali pasiūlyti Vilnius, kad, pavyzdžiui, bent mūsų stebėtojai būtų įleidžiami į elektrinę?
– Natūralu, kad Lietuva nori skaidrumo. Galėtumėte pasinaudoti Baltarusijos interesu palaikyti geresnius santykius su Vakarais. Ypač jei kalbame apie Baltarusijos ir ES santykius, nes esate Bendrijos narė. Tokiu svertu galėtumėte pasinaudoti.
„Normalūs“ santykiai su JAV
– Ką reiškia neseniai įvykę aukšto rango Baltarusijos ir JAV pareigūnų susitikimai?
– Mano nuomone, jie yra labai geras ženklas, kad Baltarusija turi labiau diversifikuotą užsienio politiką. Normalūs santykiai su JAV yra labai svarbūs, kad būtų galima išspręsti kai kuriuos regiono saugumo iššūkius. Nes visos regiono šalys, išskyrus Rusiją, yra daugiau ar mažiau JAV sąjungininkės. Todėl tie susitikimai – labai geras ženklas.
Dabar galime sakyti, kad Baltarusijos santykiai su JAV yra daugiau ar mažiau normalūs. Tai nereiškia, kad tie santykiai yra labai geri, tačiau geresni, nei buvo anksčiau. Tai stiprina Baltarusiją kaip valstybę ir sukuria papildomų mechanizmų mažinti Rusijos įtaką regione ir Baltarusijoje.
Tačiau nesitikiu, kad greitu metu JAV ir Baltarusijos santykiai dar labiau pagerės, nes yra griežtų apribojimų: Baltarusija – karinė Rusijos sąjungininkė, ji, kaip šalis, nėra labai įdomi JAV.
– Kiek apskritai Baltarusijos užsienio politika yra priklausoma nuo Kremliaus?
– Tam tikru lygiu Baltarusijos užsienio politika yra priklausoma nuo Rusijos, nes Minskas turi atsižvelgti į režimo Maskvoje nuomonę. Tačiau yra ir erdvės nepriklausomai užsienio politikai, pavyzdžiui, kalbant apie santykių su kaimynėmis gerinimą. Apskritai matome, kad Baltarusija stengiasi tą erdvę išplėsti ir būti mažiau priklausoma.
Geri santykiai su kaimynėmis sukuria papildomų kliūčių inkorporacijai ar integracijai į Rusiją.
Geri santykiai su kaimynėmis sukuria papildomų kliūčių inkorporacijai ar integracijai į Rusiją.
Baltarusiška tapatybė
– Kiek sėkminga „minkštoji baltarusizacija“? Ar galima kalbėti apie baltarusiškos tapatybės atgimimą?
– Turbūt nereikėtų kalbėti apie atgimimą, tačiau matome tam tikrą progresą, baltarusiškos tapatybės stiprinimą. Šis procesas prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, dar labiau sustiprėjo po Ukrainos krizės – tada net Baltarusijos valdžia pradėjo matyti Rusiją kaip potencialią grėsmę.
Kalbant apie tapatybės politiką, baltarusių kalbą, istorijos iki Sovietų Sąjungos susikūrimo supratimą, matomas progresas. Žinoma, tokie pasiekimai yra riboti. Sovietinių laikų istorija šiandien yra valdžios tapatybės politikos pagrindas.
„Minkštoji baltarusizacija“ liečia ne tik mokyklas ar aukštąjį išsilavinimą, bet ir žiniasklaidą, pavyzdžiui, Baltarusijos istorijos reprezentavimą valstybinėse žiniasklaidos priemonėse.
TAIP PAT SKAITYKITE: Baltarusijos inteligentai prašo Lietuvos grąžinti K.Kalinausko palaikus
– Kodėl baltarusiams svarbu, kad Konstantino Kalinausko palaikai būtų perlaidoti Minske?
– Tarp Baltarusijos mokslininkų ir ekspertų nėra konsensuso dėl Kalinausko perlaidojimo. Manau, kad toks žingsnis galėtų sustiprinti baltarusišką tapatybę. Tai galėtų tapti simboliu, suvienijančiu nepriklausomybės ir stipresnės baltarusiškos tapatybės rėmėjus.
Kalinauskas turbūt yra vienintelis priešsovietinio periodo valstybės veikėjas, kuris gali būti laikomas baltarusiu. Jis yra labai svarbus nacionaliniam identitetui.
– Kokių argumentų laikosi prieštaraujantys perlaidojimui?
– Pagrindinis intelektualų, mokslininkų argumentas yra tas, kad Baltarusijoje nėra patikimų pareigūnų, todėl abejojama, jog dabartinė valdžia Kalinauską perlaidotų reikiamu lygiu.
Antroji priežastis – istorinė. Daug mokslininkų laiko Kalinauską ne tik baltarusiu, bet ir lietuviu, nes jis kovojo dėl bendros laisvės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Istorikas A.Nikžentaitis: baltarusių noras K.Kalinauską perlaidoti savo šalyje yra visiškai suprantamas
– Ar tikėtina, kad Lukašenka šiuo klausimu išsakys aiškią poziciją? Juk perlaidojimas būtų pakankamai antirusiškas veiksmas.
– Manau, kad ne – jam tai sudėtingas klausimas. Greičiausiai jo pozicija bus dviprasmiška – jis stengsis nesirinkti nė vienos pusės. Manau, kad reikėtų daugiau dėmesio kreipti ne į Lukašenkos, o žemesnio lygmens valdžios pareigūnų reakcijas: užsienio reikalų ministro, silovikų, Mokslų akademijos.
– Lietuvoje taip pat buvo diskutuojama, ar pakviesti Lukašenką į sukilėlių perlaidojimo ceremoniją Vilniuje. Ar, jūsų nuomone, Baltarusijoje toks kvietimas būtų suprastas kaip siekis priartinti Minską prie Lietuvos ir ES?
– Taip, manau, kad Lietuva turėtų pakviesti Baltarusijos atstovus. Žinoma, sunku prognozuoti, ar Lukašenka dalyvautų ceremonijoje. Manau, kad ne. Tačiau jei dalyvautų kuris nors Baltarusijos pareigūnas, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras ar Mokslų akademijos vadovas, tai būtų geras ženklas.
Galbūt kvietimas ir baltarusių dalyvavimas sukurtų pozityvią darbotvarkę Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose, nes dabar turime daug problemų.
Galbūt kvietimas ir baltarusių dalyvavimas sukurtų pozityvią darbotvarkę Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose, nes dabar turime daug problemų.
A.Lukašenka perduoti valdžios neketina
– Ar Lukašenkos pažadas, kad konstitucija gali būti pakeista suteikiant daugiau galios parlamentui, reiškia, kad jis ruošiasi pasitraukti iš valdžios?
– Tai reiškia, kad kalbama apie tokį scenarijų. Tačiau tai nėra pirmas kartas, kai Baltarusijoje apie tai diskutuojama: kalbėta ir prieš penkerius, ir prieš dešimt metų.
Manau, kad valdžia supranta, jog tokia politinė reforma yra neišvengiama, todėl turi ją įgyvendinti. Tačiau tuo pat metu jie supranta ekonominę ir politinę riziką. Jiems labai sudėtinga priimti tokį sprendimą, be to, biurokratiniame aparate egzistuoja didelis pasipriešinimas pokyčiams.
Nesitikiu jokių realių konstitucinių reformų prieš prezidento rinkimus (kurie vyks 2020-aisiais – red.) ir turbūt apskritai kalbant apie 3–5 metų perspektyvą.
– Neseniai Lukašenka teisinosi neplanuojantis perduoti valdžios vienam iš savo sūnų. Ar matote ženklų, kad tai gali įvykti?
– Ne. Jei nori perduoti valdžią, turi paruošti tam tikras institucijas, pavyzdžiui, politines partijas, žiniasklaidą ir t.t. Sklando gandai, apie tai diskutuojama, tačiau nematau, kad žengiami kokie nors žingsniai dėl valdžios perdavimo.
