A.Kubilius: „Ateina metas, kai matyti perspektyva, kad dar spėsime dalyvauti Kremliaus sienų griovime“

Nacionalizmas ir populizmas vėl kelia galvą Europoje ir, politologų manymu, gali daryti įtaką dabartiniams Europos Sąjungos (ES) procesams bei ateityje priimamiems sprendimams. Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ europarlamentaras Andrius Kubilius teigė, kad dalis senojo žemyno politikų naudojasi formule – surask priešą ir parodyk, kad su juo kovoji. Ji, pasirodo, žmones labai veikia. Neatsitiktinai tokią taktiką mėgo Adolfas Hitleris, nuolat pasitelkia Vladimiras Putinas, o dabar ir Europos populistai.
Andrius Kubilius ir Vladimiras Putinas. 15min koliažas
Andrius Kubilius ir Vladimiras Putinas. 15min koliažas

A.Kubiliaus teigimu, labiausiai stebina populizmo tendencijos beužgimstančioje centrinėje Europoje. Valstybių, įstojusių į ES kartu su Lietuva, gerovė paaugo kartais, tai puikiai iliustruoja visi esami parametrai.

„Kaip tik kitais metais švęsime mūsų narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Ir jeigu pažiūrėtume į realių skaičių vystymąsi, sakyčiau, tai yra stebuklingas dvidešimtmetis. Aš vis primenu, kad 1999 metais, kai pradėjome derybas su ES, ekonominio išsivystymo lygis siekė vos trečdalį visos ES vidurkio. Šiandien jau pasiekėme 90 proc.“, – teigia europarlamentaras.

Aivaro Žydelio /15min. nuotr./Andrius Kubilius
Aivaro Žydelio /15min. nuotr./Andrius Kubilius

Kalbėdamas apie populizmo formulę A.Kubilius sako, kad kertinė jos dalis yra rasti priešą ir demonstruoti, kaip su juo kovoji. Tariamo priešo vaidmeniui daugelio šiandienių populistų galvoje puikiai pasitarnauja Briuselis.

„Net neišskirčiau populizmo ar nacionalizmo, nes, man atrodo, tai yra dvi tos pačios monetos pusės. Ypač toje centrinėje Europoje, kurioje gąsdinimas Briuseliu, neva jis sunaikinsiąs mūsų nacionalinę savastį ir identitetą. Tai yra gana stipriai veikianti neigiama emocija, ir galiu kalbėti iš savo patirties bei atliktų išvadų, kad būtent ta gąsdinimo arba neigiama emocija visada yra daug karštesnė negu teigiama“, – tendencijas apibūdina A.Kubilius.

Aptardamas kovos su populistais Europos institucijose metodus, A.Kubilius tvirtina, kad Europos Parlamente (EP) situacija nėra bloga. Įprastai populistų balsai būna tylūs, sklinda iš parlamento salės kampų bei esminės įtakos sprendimų priėmimams nedaro.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas
„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Kitokia situacija – Europos Vadovų Taryboje. Joje nusistovėjusi praktika, kad viena šalis gali vetuoti sprendimo priėmimą ir taip užkirsti kelią reikšmingiems sprendimams, tikėtina, paskatins keisti sprendimų priėmimo mechanizmą, atsisakant veto teisės.

„Visiškai tam pritariu. Nors Lietuvoje irgi girdėti miglotų nuomonių, sutinku, kad veto teisės reikia atsisakyti. Nereikia matyti kokios nors savo nuosavybės, kad mes turime teisę vetuoti, nes iš tiesų daug daugiau nukenčiama bendrąja prasme nuo to, kad kažkas piktnaudžiauja veto teise. Ta pati Vengrija, vetuodama sprendimus Ukrainos klausimais, padaro daugiau žalos, nei mes kuo nors galėtume pasidžiaugti, kad išnaudojome savo veto teisę ir šį tą blogo sustabdėme“, – įsitikinęs europarlamentaras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Politikas taip pat išsakė mintį, kad neretai maišto nuotaikų į balsavimą įneša ir jaunoji karta, kuriai norisi keisti ar transformuoti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje nemažai jaunimo renkasi Marine Le Pen arba itin madingais tapusius ultrakairiuosius. Tai, A.Kubiliaus manymu, gimsta iš jaunimui ateinančio suvokimo, kad visi sektoriai, vietos yra užimti vyresnės kartos, tad jauni žmonės nori radikalių permainų, sugriauti senąją tvarką.

Bet kokiu atveju, europarlamentaro manymu, vienas iš esminių būdų kovoti su populizmu yra jo atpažinimas žiniasklaidoje. Pastebėti išties propagandinį turinį abejotinuose kanaluose nėra sudėtinga, visgi gerokai daugiau išmonės reikalauja priešiškų jėgų kurstomos dezinformacijos, prasiskverbusios į patikimos žiniasklaidos turinį, identifikavimas.

„Daug pavojingiau yra tai, kad rusai ieško ir atranda būdų, kaip prieiti prie normalios žiniasklaidos. Viena iš tokių įdomių patirčių buvo man kaip tik lankantis Taivane prieš porą metų. Kaip tik važiavome su visa delegacija iš Europos Parlamento mokytis iš Taivano, kaip jie kovoja informaciniame kare. Galiu pasakyti, kad mes labai atsiliekame“, – sako A.Kubilius.

Vis dėlto, brėždamas ateities perspektyvas, europarlamentaras išlaiko nuosaikiai optimistinį vertinimą ir mato teigiamų ženklų.

„Artimiausias dešimtmetis yra labai rimtų geopolitinių lūžių laikotarpis. Ir vėlgi aš esu optimistas. Rusijos karas prieš Ukrainą yra neabejotinai susijęs su Ukrainos pergale. NATO turės milžinišką poveikį ne tik pačiai Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai, visam kontinentui, nes tai paveiks tas pačias kaimynes Rusiją ir Baltarusiją. Mėgstu panaudoti Berlyno sienos metaforą. Mūsų kartai yra tekę matyti Berlyno sienos griūtį. Ateina metas, kai matyti perspektyva, kad dar spėsime, perkeltine prasme sakant, dalyvauti Kremliaus sienų griovime“, – ateities vizija dalijasi europarlamentaras A.Kubilius.

Daugiau politiko komentarų ir įžvalgų apie artėjančius EP rinkimus bei potencialų populistinių balsų stiprėjimą kontinente – tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“:

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: A.Kubilius apie populizmo ir nacionalizmo poveikį ES ateičiai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis