„Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl jūsų sėkmės, – sakoma A.Lukašenkos pranešime. – Labai tikiuosi, kad jūsų apdovanojimas pasitarnaus mūsų valstybei ir baltarusių tautai.“
„Jūsų kūryba nepaliko abejingų ne vien baltarusių, bet ir skaitytojų daugelyje pasaulio šalių“, – pabrėžė prezidentas.
Jis palinkėjo S.Aleksijevič „sveikatos, laimės ir naujų kūrybinių pasiekimų gimtosios Baltarusijos labui“.
Ukrainoje baltarusio ir ukrainietės šeimoje gimusi S.Aleksijevič, kuriai ketvirtadienį buvo paskirta Nobelio literatūros premija už kūrinius, kuriuose ji perteikė karo siaubą ir gyvenimo represiniame Sovietų Sąjungos režime, šiuo metu gyvena Baltarusijos sostinėje Minske.
Tačiau ji ten nėra plačiai žinoma – kai kurių nuomone, tėvynėje jai stinga pripažinimo dėl dygaus charakterio ir atsisakymo tapti šalies literatūros pagrindinės srovės dalimi.
Nei viena iš jos knygų, parašytų rusų kalba, nėra leidžiama Baltarusijoje, kuriai A.Lukašenka vadovauja geležiniu kumščiu.
Nei viena iš jos knygų, parašytų rusų kalba ir nagrinėjančių opias Antrojo pasaulinio karo, sovietinio karo Afganistane ir Černobylio branduolinės katastrofos temas, nėra leidžiama Baltarusijoje, kuriai A.Lukašenka vadovauja geležiniu kumščiu.
S.Aleksijevič pareiškė, kad ši premija yra apdovanojimas visai baltarusių literatūrai ir dedikavo jį Baltarusijai.
„Tai apdovanojimas ne man, o mūsų kultūrai, mūsų mažai šaliai, kuri per istoriją buvo įstrigusi mėsmalėje“, – ji sakė žurnalistams Minske.
„Nesame kiekvienas atskirai. Tai sovietinės, postsovietinės, baltarusių ir rusų kultūros santalka. Juk aš rašau knygas jau 30 metų“, – pridūrė rašytoja.
S.Aleksijevič nuomone, premija jai buvo skirta ne už kurią nors konkrečią knygą, o „už visus penkis tomus“.
Kalbėdama apie labiausiai jos kūrybą paveikusius veikėjus, S.Aleksijevič padėkojo „savo mokytojams – Alesiui Adamovičiui ir Vasilijui Bykovui“.
„Jie turės manęs išklausyti“
Ji pridūrė, kad istorija parodė, kad susidūrus su priespauda negali būti jokių kompromisų.
„Mūsų laikais sunku būti sąžiningu žmogumi, – sakė rašytoja. – Nėra jokio reikalo leistis į kompromisus, ko visada tikisi totalitariniai režimai.“
Manau, kad dabar mano balsas įgis didesnį svorį... Esantiems valdžioje nebebus taip lengva numoti į mane ranka. Jie turės manęs išklausyti.
Atskirai duodama interviu Švedijos dienraščiui „Svenska Dagbladet“ ji aiškino, kad pelnytas apdovanojimas padės jai kovoti už žodžio laisvę Baltarusijoje ir Rusijoje.
„Manau, kad dabar mano balsas įgis didesnį svorį... Esantiems valdžioje nebebus taip lengva numoti į mane ranka. Jie turės manęs išklausyti“, – pabrėžė S.Aleksijevič.
Ji taip pat kritikavo prezidento Vladimiro Putino laikų Rusiją.
„Myliu gerą, humanišką rusišką pasaulį, bet nemėgstu Berijos, Stalino ir Šoigu rusiško pasaulio“, – pabrėžė rašytoja, turėdama omenyje Sovietų Sąjungos veikėjus ir dabartinį Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu.
