Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.
A.Lukašenka buvo smarkiai spaudžiamas viešai apibrėžti savo poziciją dėl Krymo, bet iki šiol aiškiai neparemdavo Kremliaus.
Jo pareiškimas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ yra vienas aiškiausių jo pasisakymų Krymo statuso klausimu po pusiasalio aneksijos.
„Visi suprantame, kad de facto Krymas yra Rusijos Krymas. Po referendumo Krymas ir de jure tapo Rusija“, – sakė A.Lukašenka.
Jis pranešė planuojantis apsilankyti Kryme. Jo kelionė prilygtų Krymo pripažinimui Rusijos teritorija.
„Turime tam tikrą susitarimą su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu, kad apsilankysime Kryme“, – sakė A.Lukašenka ir tvirtino turįs visas teises nuvykti ten drauge su Rusijos prezidentu.
„Tai ir mano Krymas“, – sakė jis.
Pasak A.Lukašenkos, dabar jis laukia, kol Kremlius praneš šios kelionės detales.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metų kovą, po referendumo, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu. Jis buvo surengtas po sukilimo Kijeve, kai buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos lyderis.
Rusija yra artimiausia Baltarusijos sąjungininkė; abi šios šalys yra sudariusios formalią „sąjungą“ ir glaudžiai bendradarbiauja prekybos bei karinėje srityse, nors ginčijasi dėl tokių klausimų kaip energijos kainos.
Kilus sunkiai Minsko santykių su Vakarais krizei A.Lukašenka buvo priverstas dar labiau šlietis prie Rusijos.
Briuselis pasmerkė opozicijos protestų slopinimą Baltarusijoje ir atsisakė pripažinti ginčijamą A.Lukašenkos perrinkimą 2020 metais, todėl santykiai smarkiai atvėso.
Interviu „RIA Novosti“ A.Lukašenka taip pat sakė, kad paprašys Rusijos dislokuoti Baltarusijoje branduolinių ginklų, jei NATO dislokuos branduolinių ginklų Rytų Europoje.
„Mes Baltarusijoje tam pasirengę“, – sakė jis ir pridūrė, kad visa būtina infrastruktūra po Sovietų Sąjungos subyrėjimo išliko.
„Tebėra visos raketų šachtos“, – sakė jis.
